TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vincas Kudirka tamsoje

2012 03 30 6:03

Į ŠVIESIĄJĄ šios replikos dalį ženkime raudonu kilimu, kuris buvo paklotas visiems Tarptautinės teatro dienos šventės Nacionaliniame dramos teatre (NDT) dalyviams.

Šviesu buvo fojė, salėje ir scenoje - ne tik nuo elektrinio apšvietimo. Galingiausius prožektorius nustelbė asmenybių šviesa. Gera buvo vėl sutikti seniai matytus žmones. Jeigu ne paspausti ranką, tai bent iš tolo pamojuoti - tiek jų buvo daug - šventės šeimininkas, NDT, sukvietė teatralus iš visos Lietuvos, atrodė, kad nė vienas neliko užmirštas.

Šventinę atmosferą kūrė ir puikus, skoningos programos koncertas (idėjos autorius ir režisierius NDT meno vadovas Audronis Liuga), ir brandus, gal net žaižaruojantis praėjusio teatro sezono derlius, įvertintas "Auksiniais scenos kryžiais".

Menotyrininko Helmuto Šabasevičiaus vadovaujamos komisijos sprendimai buvo kompetentingi ir sąžiningi - iki absoliutaus sceninio žiuri skonio patvirtinimo man laureatų sąraše nebent pristigo Kauno aktorės Inesos Paliulytės už Panevėžio Juozo Miltinio teatro spektaklio "Hana, kelkis ir eik" pagrindinį vaidmenį bei klaipėdietės Monikos Vaičiulytės už Eglės vaidmenį NDT "Išvaryme".

Tuo visiškai nenoriu pasakyti, kad kas nors iš lietuvių teatro grandų aktorių Gražinos Balandytės, Regimanto Adomaičio, Juozo Budraičio, Rimgaudo Karvelio, dramaturgo Sauliaus Šaltenio rankų "Auksinius scenos kryžius" gavo nepelnytai. Tiesiog per mažai buvo apdovanojimų - tiek daug tą vakarą scenoje už stalo sėdėjo teatro talentų.

Vienas iš jų, apdovanotas Boriso Dauguviečio auskaru, režisierius ir pedagogas Jonas Vaitkus, paklaustas apie šį vakarą scenoje matomą lietuvių teatro jaunimą, nedvejodamas tarė: nuostabi karta, kuri savo talentą ir vertybes atskleidė ir šios šventės proga pasakytomis kalbomis, ir svarbiausia - savo scenine būtimi. Jiems puiki anglų kalba netrukdo būti lietuviais ir mylėti Lietuvą. Mūsų teatras gali neabejoti dėl savo ateities.

Į TAMSIĄJĄ šios replikos dalį nusileidžiame tuo pačiu raudonu kilimu ir sugrįžtame iš teatro į tikrovę. Į Lietuvą. Einantieji Gedimino prospektu vėlų vakarą regi pačiame Vilniaus centre, V.Kudirkos aikštėje, stūksantį tamsoje kažkokios skulptūros siluetą.

Tik dieną gali įsitikinti, kad tai Vinco Kudirkos paminklas, kuris drauge su 12,5 metrų aukščio obelisku turėjo tapti simboline Tautos Varpine, keliančia mus, kaip kitados lietuvius žadino V.Kudirkos "Varpas". Toks buvo Vilniaus medikų klubo, inicijavusio paminklo didžiajam daktarui varpininkui fondo steigimą, sumanymas, kuriuo užsidegė šio fondo vadovas, šviesaus atminimo profesorius Gintaras Česnys. Simboliška, kad krašto žymus medikas netikėtai paliko mus tais pačiais 2009 metais, kai Vilniuje pagaliau iškilo skulptoriaus Arūno Sakalausko ir architekto Ričardo Krištapavičiaus įspūdingas kūrinys. Profesorius savo žemiškąją misiją įvykdė, o mes?

Nūnai Vincas Kudirka paslėptas tamsoje - tada, kai jo asmenybės šviesos Tautai labiausiai reikia. Jeigu kas nežinote, V.Kudirkos aikštė ir V.Kudirkos nė menko žiburėlio naktį neapšviestas paminklas yra tiesiai prieš Lietuvos Vyriausybę, po premjero, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus kabineto langais. Nenuostabu, kodėl Lietuva dabar skendi dvasinėje tamsoje. Tai ne V.Kudirka įkištas į nakties tamsą - tai A.Kubilius, jo nevykėlių dykaduonių komanda tūno sutemose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"