TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Virgilijus Alekna ir gėdos stulpas

2014 08 26 6:00

Po nepriklausomybės atkūrimo Virgilijus Alekna pelnė didžiulį autoritetą pasaulyje. Savo klestėjimo metais disko metikas nuolat lipdavo ant prizininkų pakylos ir nejučia tapo ryškiausia visų laikų Lietuvos lengvosios atletikos figūra. Tačiau viskam ateina pabaiga. Nenustebau, kai 42-ejų V. Alekna šį mėnesį paskelbė pasitraukiąs iš didžiojo sporto.

Pastarųjų dviejų sezonų svarbiausiose varžybose jis nepateko į finalus: pernai pasaulio čempionate Maskvoje užėmė 16 vietą, o šį rugpjūtį Ciuriche surengtose Europos pirmenybėse liko 21-as. Ilgai Lietuvoje neturėjęs lygiaverčio varžovo V. Alekna šiemet liepos pabaigoje Kaune per šalies čempionatą pirmą kartą liko antras. Toliau už jį diską nuskraidino 2010 metų pasaulio jaunimo čempionas Andrius Gudžius. 23-ejų metikas iš Kauno netrukus ir Europos čempionate Ciuriche pasirodė geriau už tituluotąjį V. Alekną - pateko į finalą ir užėmė 10 vietą.

V. Aleknai tai buvo aiškiausias ženklas, jog atėjo metas trauktis. Net nesulaukęs Europos čempionato pabaigos atletas paskelbė baigiąs karjerą rinktinėje, kurios gretose būdamas Lietuvai atstovavo lygiai 20 metų. Net šešiolika iš jų (iki pat Londono olimpiados, kur užėmė 4 vietą) Virgilijus buvo neginčytinas rinktinės lyderis ir didžiausias autoritetas.

Ir vis dėlto V. Alekna išeina nenugalėtas. Iki šiol niekas nesugebėjo viršyti jo rezultatų, pasiektų prestižiškiausiose varžybose. Lietuvos sporto milžinas tebėra olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionatų rekordininkas, o 2000-ųjų vasarą Kaune V. Aleknos pasiektas nacionalinis rekordas (73,88 m) yra antras rezultatas pasaulyje per visą disko metimo varžybų istoriją.

Rimanto Kalibato treniruojamas 22-ejų V. Alekna 1994 metais Helsinkyje pirmą kartą dalyvavo Europos čempionate ir užėmė 17 vietą. Po metų pasaulio čempionate Geteborge buvo 19-as. O jau kitą vasarą iš Atlantos olimpiados grįžusį V. Alekną pasitikome kaip sparčiai kylančią Lietuvos sporto žvaigždę - debiutuodamas olimpinėse žaidynėse jis užėmė penktąją vietą (65,30 m), šeštojoje palikdamas 36-erių pasaulio rekordininką Jurgeną Schultą (jau 28 metus tebegyvuojantį pasaulio rekordą - 74,08 m - tuometėje Rytų Vokietijoje išugdytas diskininkas pasiekė gimtojoje šalyje 1986 metais). Atlantos žaidynėse triumfavo kitas vokietis Larsas Riedelis, pasiekęs ir olimpinį rekordą - 69,40 m. Talentingas Vokietijos diskininkas tapo rimčiausiu V. Aleknos varžovu. Bene šešerius metus jie tarpusavyje konkuravo dėl garbingiausių titulų. Pirmąjį smūgį L. Riedelis patyrė 2000-ųjų Sidnėjaus olimpiadoje, ten čempionu tapusio lietuvio diskas nuskriejo 69,30 m - 80 cm toliau nei vokiečio, ir šis liko antras. O dar po ketverių metų Atėnuose V. Alekna antrą kartą iškovojo olimpinį auksą (69,89 m) ir viršijo L. Riedelio olimpinį rekordą. Penkiskart pasaulio čempioną L. Riedelį Lietuvos diskininkas iš sosto išstūmė 2003 metais Paryžiuje (69,69 m). Antrą pasaulio čempionato aukso medalį V. Alekna iškovojo po dvejų metų Helsinkyje. Ten pademonstruotas įspūdingas rezultatas - 70,17 m - Lietuvos sporto ąžuolui lėmė ir pasaulio čempionato rekordininko titulą. Ankstesnis rekordas (69,72 m) priklausė L. Riedeliui. Pamenu, koks dramatiškas V. Aleknai buvo 2001-ųjų planetos čempionatas tolimajame Edmontone - per finalą L. Riedelis paskutiniu bandymu 32 centimetrais aplenkė iki tol pirmavusį mūsų disko metiką. Tuomet lietuvis liko antras, o vokietis paskutinį kartą mėgavosi pasaulio čempiono titulu.

Per karjerą V. Alekna iškovojo daugybę medalių: Europos čempionatuose - tris (aukso, sidabro ir bronzos), pasaulio čempionatuose - keturis (du aukso ir du sidabro), olimpinėse žaidynėse - tris (du aukso ir vieną bronzos), be to, jis keturis kartus triumfavo pasaulio taurės finalo varžybose. 2000-aisiais V. Alekna tapo Amerikoje leidžiamo žurnalo “Track & Field News“ kasmet organizuojamų Metų lengvaatlečio rinkimų laureatu. 2005-aisiais jis pelnė geriausio Europos lengvaatlečio titulą. O 2007 metų lapkritį UNESCO būstinėje Paryžiuje tituluotasis Lietuvos diskininkas buvo iškilmingai inauguruotas UNESCO sporto čempionu. Šis vardas V. Aleknai suteiktas už sporto propagavimą mokyklose. Nuolat keliaudamas po Lietuvą jis siekia paprastų dalykų: kad mokyklose būtų skiriama daugiau dėmesio fiziniam ugdymui, kad sportas taptų neatsiejama švietimo sistemos dalimi, kad ši disciplina mokyklose padėtų ugdyti visapusiškas asmenybes.

Didžiu sportininku V. Alekna tapo Vilniuje. Į šį miestą jis daugybę kartų iš varžybų sugrįždavo su garbingiausiais trofėjais. Tačiau per visą savo įspūdingą karjerą tituluotas sportininkas sostinėje niekada neturėjo sąlygų treniruotis nei žiemą, nei vasarą. Ironiška, jog tik šiemet, prieš pat jo pasitraukimą iš didžiojo sportą, Vilniuje pagaliau buvo baigti lengvaatlečių treniruotėms skirto Vingio stadiono renovacijos darbai.

Besikeičiantys premjerai ir Vilniaus merai nuolat žada užbaigti beveik prieš 30 metų pradėtą nacionalinio stadiono statybą. Kai ir dabartinės Vyriausybės vadovas užtikrintai pareiškė, jog amžiaus statyba bus baigta jau 2016-ųjų vasarą, vos neužspringau.

Jei aukštus postus užimantys pareigūnai savo prašmatniuose kabinetuose nesimėgautų partiniais žaidimais, jei jie plačiau mąstytų, stropiau dirbtų ir atsiskaitytų už kiekvieną panaudotą šalies biudžeto litą, neabejoju, kad Vilniuje jau dabar turėtume ir nacionalinį stadioną, ir nacionalinį baseiną. Tarp puikiai Europos čempionate pasirodžiusių mūsų plaukikų dabar nebuvo nė vieno vilniečio. Nors sovietmečiu olimpiniais čempionais ir prizininkais tapę visi keturi Lietuvos plaukikai buvo išugdyti Vilniuje, kai čia dar buvo baseinų.

Gal jau metas sutramdyti saiką praradusius mūsų išrinktuosius. Artėjant rinkimams visus, per kadenciją nieko nenuveikusius žmonių labui, apsimelavusius ir apsivogusius, derėtų sustatyti prie gėdos stulpo ir kiekvienam iškilmingai įteikti vilko bilietą. Kad daugiau niekada neturėtų galimybės manipuliuoti tautos pasitikėjimu ir jos autoritetais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"