TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vis dar pakeliui namo

2014 05 01 6:00

Dešimt metų esame Europos Sąjungos (ES) nariai, ši sukaktis verčia iš įvairiausių kampų įvertinti Lietuvos grįžimą į Europą. Kalbu ne apie geografinę sąvoką, ne apie ribą, kuri vienų įsitikinimu pasiekia Uralo kalnus, o kitiems pasibaigia ties Medininkais.

Galbūt derėtų kalbėti apie kultūrinę lietuvio, kaip europiečio, tapatybę, kiek ji per šį dešimtmetį pasikeitė į gera ar į bloga, bet tai turbūt dar padarys filosofai ir sociologai.

Atidžiai lauksiu jų darbų, nes man smalsu ir netgi baugu sužinoti, kiek Europa ir jos vertybės įsišaknijo lietuvio smegenų vingių verpetuose.

Neabejoju, kad atsiras prieštaraujančių, bet manau, jog prieš dešimt metų pasirinkome vienintelį teisingą valstybės raidos kelią.

Matydamas rytuose kylančius karo dūmus, viliuosi, jog suspėjome įrodyti, kad esame visaverčiai Europos nariai, kad tai suvokiame ir kad tai branginame.

Mažų mažiausiai keistokai skamba vis dar pasigirstančios kalbos, kad padarėme klaidą, kad iš vienos sąjungos perbėgome į kitą, kad Lietuva turėjo pasirinkti kažkokį „savąjį, lietuvišką“ kelią. Tuomet prisimenu Albaniją, kuri prieš pusšimtį metų bandė sukurti „savąjį“ valstybės modelį. Kas iš to išėjo, puikiai žinome.

Kita vertus, mes niekur neperbėgome, tik grįžome namo į Europą, kur žmogus yra laisvas pats kurti savo gyvenimą. Galbūt ta laisvė ir yra didžiausias išbandymas, nes spręsti ir atsakyti už savo sprendimus yra sunkus uždavinys, ypač visuomenėms, kurios gyveno totalitarizmo sąlygomis.

Todėl vis atsiranda rypaujančių, kad nuo kryžiuočių laikų iš vakarų atkeliauja blogis, naikinantis šventus Lietuvos ąžuolynus ir vaidilutes. Tiesa, šiandien ąžuolynai su vaidilutėmis primiršti, juos pakeitė baimės dėl žemės pardavimo ir lito atsisakymo.

Jei būtume sąžiningi, turėtume pripažinti, kad per Nepriklausomybės dvidešimtmetį daugiausia klaidų padarėme patys, o ne kokios nors direktyvos iš Briuselio. Manau, kad žemės pavertimas kilnojamuoju turtu atnešė daug neteisybės, rublinių indėlių kompensavimas irgi nebuvo racionalus veiksmas. Kažin ar pats geriausias būdas buvo pasirinktas ir įveikiant paskutinę krizę. Pjovėm pensijas, socialines išmokas, skolinomės brangiai, bet išdidžiai. Tuo tarpu broliai latviai pasirinko kiek kitokį kelią. Kas pasielgė protingiau, matysis iš laiko perspektyvos.

Savęs derėtų paklausti, ar protingai ir racionaliai pasinaudojome ES finansine parama. Kartais atrodo, kad didžiąją jos dalį įsisavinome, užuot protingai investavę, neabejoju, jog nemažai jos tiesiog pavogėme. Kodėl visos bylos dėl neteisėto ES paramos lėšų panaudojimo pasibaigė niekuo, man yra mįslė.

Kartais į iš ES atkeliaujančius pinigus žiūrime lyg į svetimus, matyt, iki galo dar nesupratome esantys šios sąjungos nariai. Todėl šiaušiamės ir bambame susidūrę su mums nepatinkančiu kai kurių vertybių vertinimu, užuot pabandę diskutuoti, keisti ir tobulinti pačią ES.

Peržvelgus, kiek mūsų žiniasklaida dėmesio skiria naujienoms iš Briuselio, kaip vangiai ir nuobodžiai vyksta rinkimai į Europos Parlamentą, tenka konstatuoti, kad dar nesuvokėme savo sugrįžimo svarbos.

Guodžia tai, kad per tuos dešimt metų vis dėlto žingsniavome sparčiai. Lietuva keičiasi ir modernėja, tampa neatsiejama Europos dalimi, o jaunoji karta auga laisva pati kurti savo ateitį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"