TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vis dar užmirštama galimybė pasinaudoti "kaimynų" patirtimi

2006 10 27 0:00

Pastaruoju metu ypač daug kritikos sulaukęs 2007 metų Valstybės biudžeto planas, narstytas ir analizuotas iki paskutinio cento, pagaliau pateiktas svarstyti Seimui. Atrodo, jau beveik sulaukėme šio socialinės gerovės ir konkurencingumo skatinimo mūšio atomazgos.

Štai dabar ir turėtų išryškėti valstybės prioritetai, ilgalaikė ar trumpalaikė strategija, pajamų ir išlaidų politika, galiausiai kiti skambūs politiniai, ekonominiai, net teisiniai aspektai, kuriais taip sklandžiai manipuliavo tiek analitikai, tiek valdžios atstovai.

Painiame šurmulyje nejučiomis susikonstravo egocentriškas problemos vaizdavimas. Pasirodo, dar yra sričių, kurias nagrinėjant atsiribojama nuo "sąjungininkų teorijos įstatų", užmirštama galimybė pasinaudoti "kaimynų" patirtimi, o atvira ekonomika - lyg mistinė abstrakcija - egzistuoja vien tik bendrame kontekste su globalizacija ir tarptautine prekyba.

Kyla labai paprastas klausimas: o ką tokiomis sąlygomis darė (ar darytų?) kiti, kaip sprendė (ar spręstų?) analogiškas dilemas ir kas iš to išėjo (ar išeitų)?

Savarankiškas problemų sprendimas ir sugebėjimas rasti atsakymų į daugelį klausimus kuria visažinio įvaizdį, tačiau, pasak vienos visiems gerai žinomo produkto reklamos, tai dar ne viskas. Kur kas svarbiau yra rezultatas, tikslas, siekiamybė. Orientacija į tikslą ir diktuoja instrumentus, formuoja tinkamą ar netinkamą jų pasirinkimą.

Net nėra reikalo žvalgytis toli. Nesudėtinga žvilgtelėti, kokia situacija visai čia pat, vos už kelių šimtų kilometrų, tačiau formaliai jau visiškai kitokioje (ne geografiniu požiūriu) terpėje.

Lietuva savo plotu ir gyventojų skaičiumi didžiausia iš trijų istoriškai broliškų Baltijos valstybių - "prižiūrima" 13 ministrų, vadovaujamų ministro pirmininko. Estijoje ministrų kabineto formavimo taisyklė tokia pati - 13+1, o Latvijoje - 17+1 (17 ministrų ir ministras pirmininkas). Išvada paprasta - proporcijų nėra. Jų ir neturėtų būti: pernelyg daug aplinkybių lemia vienos ar kitos valstybės valdymo ypatumus. Ar jos svarios, galėtume išsiaiškinti tik atlikę išsamią analizę, įvertinę gausybę parametrų, apskaičiavę begalę koreliacijų ir vienalaikių ryšių, tačiau bet kuriuo atveju prieš akis turime neginčijamą įrodymą - valstybės ekonominės veiklos charakteristiką. Tai būtent tie pagrindiniai ekonomikos rodikliai, reprezentuojantys kiekvieną šalį neatsižvelgiant į tai, kaip ji sprendžia aktualius vidaus, regiono, užsienio politikos klausimus. Tie rodikliai atspindi efektyvią šalies institucijų veiklą, bendradarbiavimą ir, kas svarbiausia, suderintą visos valstybės tikslą.

Nekantriai lūkuriuojant ateinančių metų tikslinamų prognozių ir valstybinių biudžetų paskirstymo scenarijų, įsikimbama "neginčijamų" faktų apie bendrojo vidaus produkto augimą.

Tačiau panagrinėjus skaičius, pamatai, kad pirminės sąlygos, apibrėžiančios einamojo laikotarpio ekonominę aplinką, nėra nei pernelyg stebinančios, nei pernelyg nuviliančios. Skirtingas pozicijas kiekvienos valstybės vertybių lentelėje užima greičiausiai tie patys ekonominiai, politiniai, socialiniai rodikliai. Tačiau vis dėlto vertėtų pasidomėti, kokius prioritetus renkasi mūsų kaimynai. Galbūt atrastume ne tik ką pakritikuoti, bet ir ko pasimokyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"