TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vis daugėja naudingų idiotų

2014 10 09 6:00

Lietuvoje tebesitęsia diskusija - riboti rusiškos propagandos srautą ar ne. Štai Seimas antradienį nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamoms pataisoms, kuriomis siūlyta mažinti rusiškų televizijos kanalų produkcijos transliavimą.

Už projektą balsavo opoziciniai konservatoriai ir keli liberalai, prieš buvo ir susilaikė valdantieji bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.

Prezidentė siūlė įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje rodomų televizijos programų būtų retransliuojamos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Ribojimai galiotų pagrindiniam programų paketui, tuo metu norintieji matyti specializuotus (teminius) paketus galėtų juos užsisakyti. Nėra prasmės ginčytis su neišgirdusiaisiais prezidentės argumentų. Spėju, kad po kelerių metų galėsime patys rinktis, ką žiūrėti ir už ką mokėti. Žinoma, jei dar galėsime rinktis. Žurnalistas ir režisierius Karolis Kaupinis interviu „Lietuvos žinių“ portale primena, kad barbarai ateina, kai nusprendžia ateiti. Klausimas vienas: ar esame pasirengę juos atmušti? Pasiklausius diskusijų Seime tenka konstatuoti, kad esame nepasirengę, bent jau tautos išrinktieji, o daugumos jų stuburus tebeslegia praeities baimės ar nuodėmės.

Kita vertus, šiandien tikrai ne vien televizija dalyvauja propagandiniuose mūšiuose. Tą patį antradienį viename didžiausių Lietuvos interneto portalų perskaičiau straipsnį pavadinimu „Po interviu JAV žiniasklaidai - patarimas Lietuvai nesusireikšminti“. Jame komentuojamas Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus interviu JAV radijo stočiai. Tiesa, pats interviu nukeliamas į pabaigą, o pradžioje pateikiami interneto komentatorių, atrodo, rašančių iš Kremliaus aikštės, pasvarstymai, kad mažai valstybei pravartu patylėti. Nei straipsnio pavadinimas, nei ilga įžanga su žurnalistika neturi nieko bendra. Tikrai nemanau, kad autoriaus plunksną vedžioja Maskvos ranka, bet noras patraukti skaitytojų dėmesį peržengia sveiko proto ir savigarbos ribas. Lygiai taip pat, kaip ir liguistas polinkis atspindėti kiekvieną Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo propagandinį pirstelėjimą. Šiandien daugumai interneto skaitytojų pakanka tik antraštės ir kelių pirmų sakinių. Todėl juos kuriantieji turėtų jausti atsakomybę už savo darbus, kitu atveju barbaras nesunkiai perrėš gerklę.

Manau, žiniasklaidos misija nėra tik informuoti. Ji turi būti ir tam tikras filtras, sijojantis, kas svarbu, o kas ne. Privalu nepamiršti, kad vertybės yra svarbesnės už reitingus. Deja, dauguma internetinių portalų virsta tuštybių muge, kurioje šalia iškilaus politiko komentaro „puikuojasi“ straipsnis, pristatantis dešimt mitų apie tradicinį seksą.

Dėl vertybių devalvavimo įpratome kaltinti žiniasklaidą, tačiau tai kur kas didesnė problema.

Kas turėtų atsakyti, kad nesugebėjome priimti desovietizacijos įstatymo? Šiandien daugelyje aukštų postų sėdi „senieji kadrai“, lengvai pasišaipę iš liustracijos filtro. Ir jiems visai nesvarbu, kad Lietuvos kelias į nepriklausomybę truko taip ilgai - ištisą pusę amžiaus.

Tas kelias tebesitęsia. Tai gerai iliustruoja sovietiniai simboliai, išdidžiai tebestovintys visoje Lietuvoje. Diskusija dėl Žaliojo tilto skulptūrų likimo atidėta. Lyg per mažai būtų išeikvota pinigų tuštiems plepalams apie tuščiavidurius balvonus, dar leista pasigrožėti šiuo stalininio realizmo šedevru. Matyt, laukiama rinkimų į mero postą, todėl vėl pučiama migla. Antai Gražina Drėmaitė pareiškė norinti, kad sprendžiant skulptūrų likimą dalyvautų specialistai ir iš užsienio valstybių - Vokietijos, Italijos, Lenkijos, nes jie turį daugiau patirties. Siūlau neapsiriboti šiomis valstybėmis - reikia siųsti laišką į Kremlių ir paklausti, ką apie Žaliojo tilto skulptūras mano Vladimiras Vladimirovičius. Atsižvelgdami į ilgametę jo patirtį, galėtume pasikonsultuoti ir kitais klausimais: Lietuvos energetinės nepriklausomybės, užsienio ir vidaus politikos reikalų etc.

Lietuva parodė savo valią 1990 metų kovo 11-ąją ir netrukus išveždama visus leninus su sniečkais Druskininkų kryptimi. Tada nereikėjo jokių tarptautinių komisijų, balvonai rado sau naujuosius namus ir niekam dėl to klausimų nekilo. Šiandien primestų stabų atsikrato Ukraina, o mūsų kinkadrebystė tik stiprėja, ir nežinia, ar dėl kvailumo, ar dėl noro išsaugoti susikurtą komfortą.

Baigdamas siūlyčiau kam nors iš paveldosaugininkų priimti, kalbant G. Drėmaitės žodžiais, „civilizuotą sprendimą“ ir nueiti nuvalyti paukščių apšiktą Lauryno Gucevičiaus paminklą prie prezidentūros. Bus šimtąkart naudingiau, nei mokesčių mokėtojų pinigais rengti tarptautines konferencijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"