TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Visa karaliaus kariauna

2009 06 22 0:00

Nežinome, ką išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvies į savo komandą, kokiais principais sudarys ją. Bet aišku, kad komandos telkimas yra pirmos svarbos užduotis. Gera komanda puoš prezidentę, silpna gerokai sunkins jos darbą.

Prezidento Algirdo Brazausko pagrindiniai patarėjai buvo jo buvę bendražygiai iš LKP - LDDP. Per pirmuosius ketverius prezidentavimo metus Seimas ir Vyriausybė buvo LDDP rankose, A.Brazaukas buvo neginčijamas, neoficialus partijos vadovas. Didesnių politinių iššūkių nebūta, išskyrus premjero Adolfo Šleževičiaus atstatydinimą. Komanda galėjo ramiai dirbti, neturėjo įtikinėti Seimo dėl prezidento siekių. Padėtis pakito 1997 metais, kai konservatoriai laimėjo parlamento rinkimus ir nutarė nepaisyti prezidento. Pagrindiniai prezidento patarėjai neturėjo nei ryšių, nei įtakos naujajai valdančiajai daugumai, tad neapsaugojo prezidento nuo politinio izoliavimo.

Rolando Pakso komandą galima vertinti tik blogai. Per metus prezidentas buvo apkaltintas ir pašalintas iš pareigų. Gal patarėjai tiesiog nepastebėjo, kad savo valdymo stiliumi, grasinimais valdyti dekretais, bergždžia konfrontacija su kitomis institucijomis ir politinėmis partijomis prezidentas neria virvę sau ant kaklo. Gal jie pastebėjo ir stengėsi įtikinti R.Paksą keisti kursą, bet prezidentas jų nepaisė. Tokiu atveju patarėjai yra bejėgiai.

Per pirmąją savo kadenciją Valdas Adamkus buvo veiksmingas prezidentas. Jis sutelkė stiprią komandą, kuriai priklausė ir seni draugai iš išeivijos, ir jauni energingi patarėjai. Padėtis buvo palanki, nes žmonės daug tikėjosi iš naujo prezidento, o jis turėjo veikimo gaires nustatančių konkrečių siekių, pavyzdžiui, įstoti į NATO ir Europos Sąjungą, kurti pilietinę visuomenę. Antra vertus, V.Adamkus neturėjo nei savo partijos, nei tvirto politinio užnugario, tad turėjo įtikinti Seimą palaikyti jo užmojus.

Nors prezidento komanda nėra didelė, valstybės vadovo prestižas toks didelis, kad retas žmogus atsisakys jam padėti. Per pirmąją kadenciją V.Adamkaus komanda dažnai rengdavo susitikimus su Seimo ir Vyriausybės nariais, įvairiais ekspertais, susipažindavo su jų nuomonėmis, paprašydavo ir gaudavo papildomos informacijos. Ji gebėdavo susigaudyti padėtyje ir duoti prezidentui protingų patarimų. Kartais suklysdavo, bet tai visų dirbančių politikoje likimas.

Pagrindiniai patarėjai buvo nepriklausomi ir dirbo prezidentui, o ne kuriai kitai institucijai. Jie stengėsi įtvirtinti ir praplėsti valstybės vadovo galias ir prerogatyvas, negalvodami, ar tai neigiamai atsilieps ir pakenks tolesniam jų darbui kurioje nors ministerijoje. Šiuo atžvilgiu pirmoji V.Adamkaus komanda buvo panaši į JAV prezidentų komandas, kurias sudaro politikai, verslininkai, profesoriai ir kiti ekspertai. Jie ateina į valstybės tarnybą prezidento kvietimu ir kartu su juo pasitraukia iš jos.

Antroji prezidento komanda buvo silpna, pagrindiniai patarėjai -pilkesni. Daugelis jų buvo deleguoti iš ministerijų ir departamentų, tad neaišku, ar jautė didesnę ištikimybę V.Adamkui bei prezidento institucijai, ar ministerijai, iš kurios atėjo ir į kurią ketino grįžti.

Deleguotas tarnautojas stengsis savo patarimais prezidentui neužrūstinti tų, kurie ministerijoje lems jo likimą po kelerių metų. Be to, jis bus persmelktas savo ministerijos ar žinybos mąstymo, tad vargu ar gebės siūlyti naujų, alternatyvių minčių.

Per antrąją kadenciją šitokie žmonės buvo skiriami į svarbiausius postus. Atsistatydinus patarėjams Edminui Bagdonui ir Ryčiui Muraškai, V.Adamkus neturėjo savo kandidatų, tad priėmė, ką pasiūlė Užsienio reikalų ministerija ir Valstybės saugumo departamentas (VSD). Skiriant svarbiausius patarėjus didesnio vaidmens neturėtų vaidinti potencialiai konkuruojanti žinyba, kuriai gali kilti pagunda į prezidentūrą siųsti ne itin savarankiškus, skambučiais valdomus pareigūnus.

Antrąją kadenciją neoficialūs, su kitomis institucijomis glaudžiai susiję patarėjai turėjo daugiau įtakos negu oficiali prezidento komanda. Prezidentas buvo itin pasyvus, kai Gediminas Kirkilas buvo premjeras, net nesipriešino "Leo LT" kūrimui. G.Kirkilo ir prezidento aplinkoje sukosi tie patys patarėjai, kurie prezidento interesus sutapatino su premjero. Prezidentūra tapo neoficialiu Vyriausybės padaliniu. Pasekmes jaučiame visi.

Prezidentas du kartus kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), siekdamas apriboti Seimo galias - pirmą kartą, kai parlamentinis Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) norėjo priversti VSD perduoti reikalaujamas pažymas, antrą kartą, - mėgindamas priversti Seimą atleisti Vytautą Greičių iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų. Tradiciškai parlamentas ir prezidentas dažnai varžosi, siekdami vienas kito sąskaita praplėsti savo galias. Tačiau neįprasta, kad prezidentas tai darytų kreipdamasis į teismus. Toks kreipimasis yra tolygus pripažinimui, kad teismai, šiuo atveju KT, viršesnė už kitas dvi valdžias, yra jų arbitras, konfliktų atveju taria galutinį, neskundžiamą žodį. Ribojamos ne tik Seimo, bet ir prezidento galios.

Daugelis mano, kad pats Egidijus Kūris, tuometis KT pirmininkas, įtikino prezidentą kreiptis į KT dėl NSGK ginčo su VSD, vieni net mano (nors niekas kol kas neįrodė), jog pats E.Kūris surašė prezidento kreipimąsi į savo vadovaujamą teismą. Ilgainiui turėtų paaiškėti, kaip iš tiesų buvo. Kad ir kaip būtų, savo kreipimasiais V.Adamkus padarė meškos paslaugą prezidento institucijai. Vargu ar prezidentas būtų taip pasielgęs, jei jo patarėjai nebūtų taip glaudžiai susiję su kitomis institucijomis.

Ilgainiui oficiali komanda ir neoficialūs patarėjai izoliavo V.Adamkų, padarė jį savotišku auksiniu belaisviu. Prezidentui nebuvo suteikiama proga susitikti su kitaip galvojančiais, išgirsti jų nuomonę ir kritiką.

D.Grybauskaitė pati žino, kokios komandos jai reikia, kokios ji nori. Svarbu, kad tai būtų jos komanda, kuri dirbtų jai ir prezidento institucijai. Ir kad nors vienas komandos narys prezidentei nuolat primintų, jog prezidentūra nėra visa Lietuva.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"