TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Visi suprato, kad nužudyti galima bet kurį

2015 03 04 6:00

Tą ypatingą žiemos virsmo į pavasarį laikotarpį viena maža šalis žengė dar vieną, nors ir nedidelį, žingsnelį platesnės demokratijos link - nutarė rengti tiesioginius merų rinkimus, o kita didžiulė šalis žengė dar didesnį žingsnį politinio ir socialinio chaoso link. Ciniškas vieno opozicijos lyderių nužudymas labiausiai saugomoje vietoje, Maskvos centre šalia Kremliaus, leido suprasti tiek Rusijos, tiek tarptautinei visuomenei, kad dabar Rusijoje galima nužudyti bet kurį, kas tik neįtinka Kremliui.

Sprendžiant iš protestuotojų gausos, jų aktyvumo, nemaža dalis Rusijos visuomenės šią žinią suprato ir (kol kas!?) deramai į ją reagavo.

Gaila, bet to paties negalima pasakyti apie Vakarų reakciją. Raginimas Maskvos valdžiai atlikti „sąžiningą, nepriklausomą“ tyrimą, kai pasaulis žiūri ir mato, kad Rusijoje jau senokai nebeliko nei nepriklausomų, nei sąžiningų teismų, panašus į kurčiojo pastangas sušokti tango su bekoju.

Deja, nejuokinga. Tik apmaudu.

Pats Borisas Nemcovas ne kartą, ypač pastaraisiais metais, priekaištavo Vakarams, kad jų pataikavimas Vladimiro Putino režimui nepadeda Rusijoje stiprinti demokratijos. Tad Vakarai irgi turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę, kad dėl vieno ryškiausių Rusijos opozicijos lyderių nužudymo nebus atliktas nei nepriklausomas, nei objektyvus tyrimas. Nebent bus rastas atpirkimo ožys, koks nors juodai susikompromitavęs čečėnas, nebereikalingas net Čečėnijos diktatoriui Ramzanui Kadyrovui.

Šiandien visi prisimena ir cituoja B. Nemcovą, ieško jo žodžiuose ypatingos įžvalgos, pranašystės ar ko nors panašaus. Ir, žinoma, randa. Bet šis ryškus politikas – anaiptol ne pirmoji ar vienintelė V. Putino režimo auka. Tas kruvinas sąrašas prasidėjo daugiau kaip prieš dešimt metų, 2003-iųjų pavasarį, kai dar niekas nedrįso V. Putino viešai kaltinti diktatoriškais užmojais ir prievartos kultu.

Nužudžius Rusijos Dūmos deputatę Galiną Starovoitovą (tebevaldant Borisui Jelcinui), demokratų lyderių atsarginis suolelis sutrumpėjo, bet neištuštėjo. Dar tebebuvo daug ryškių asmenybių, ir viena ryškiausių – Dūmos deputatas Sergejus Jušenkovas, filosofas, mokslininkas, poetas ir tiesiog labai linksmas žmogus, tuo primenantis B. Nemcovą. Paklaustas, ar nebijo, kad valdžia jėga gali užgniaužti demokratinę opoziciją, jis atsakė: „Nebijau. Protinga valdžia turi būti suinteresuota vienyti ne tik vyriausybei ir prezidentui palankias jėgas, bet ir opoziciją. Bet kokiu atveju negalima visą laiką bijoti, reikia išdrįsti dirbti savo darbą net ir prieš valdžios valią. Tik taip pelnysime rinkėjų pagarbą.“

Netrukus po šio interviu S. Jušenkovas buvo nušautas prie savo namų slenksčio...

Štai tuomet rusų demokratai prisiminė garsiausią šalies politinio, demokratinio pasipriešinimo dalyvių šūkį (ar tostą) “Už mūsų beviltiško reikalo sėkmę!“ O V. Putino režimas vis atnaujina progą tą tostą vėl pakartoti, atsisveikinant su dar viena režimo auka.

Visus metus po Sergejaus nužudymo - ir iki šiandien - rusai tebesvarsto, ar toli į praeitį nunešė Rusiją Kremliaus sukonstruota laiko mašina. Ir neatsirado nė vieno opozicijos atstovo, kuris būtų įžiūrėjęs nors mažyčius žingsnelius į priekį.

Šiomis dienomis Maskvos, Peterburgo ir kitų miestų gyventojai, žvelgdami į tūkstantines protesto eitynes, su širdgėla svarsto: kodėl būtinai turėjo žūti žmogus, kad piliečiai atsibustų iš letargo? Ir ar ilgam užteks jų ryžto? Šis klausimas, atrodo, kyla ne vien Rusijos gyventojams...

Bet kol šviečia galybės gėlių ir žvakučių B. Nemcovo atminimui, kol plazda jūros vėliavų ir plakatų, kuriuose nužudyto politiko vardas sąmoningai pakeistas veiksmažodžiu „kovok“ (Boris – boris), norisi palinkėti: „Už mūsų (beviltiško?) reikalo sėkmę!“ Nes Rusija - mūsų pasaulio dalis, kad ir į kokią juodąją skylę norėtų ją įgrūsti kareivėliais užsižaidę šalies vadovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"