TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Viskas per tą obuolį...

2014 10 08 6:00

Prasidėjo viskas nuo Tarptautinės mokytojų dienos. Su vietos bendruomenės pirmininku išsirengėme pasveikinti mokyklos, kurią abu kažkada baigėme, pedagogų. O kad sveikinimai skambėtų įtaigiau, parengėme ir dovanėlę, kurią pavadinome „Mokytojo krepšeliu“. Į tikrą žemaitišką kreželį sudėjome tai, ko, mūsų nuomone, gali prireikti mokytojo kūnui ir sielai, kas padėtų jo tauriame, bet nelengvame darbe.

Ar kreželis-krepšelis patenkino mokytojų kūno poreikius, tepasako patys mokytojai. O sielos puotai buvo skirti obuoliai, žali senos, jau nykstančios veislės antaniniai. Viena, obuoliai - labai sena, praindoeuropietiškus laikus siekianti vaisių rūšis, kuriai pavadinti lietuviai išsaugojo savitą, neskolintą pavadinimą, ne taip kaip vyšnia ar slyva. Antra, tai garbingas kultūrines, tautines tradicijas išsaugojęs vaisius, giliai įleidęs šaknis ne tik į lietuvių žemę, bet ir į europietišką lietuvišką kultūrą. Kas, pavyzdžiui, nėra girdėjęs ar vartojęs obuolį mininčių patarlių, pradedant garsiąja Obuolys nuo obels netoli rieda ir kt.?

Į lietuvių tautosaką obuolys atriedėjo iš labai senų, antikinę Graikiją ir jos mitus siekiančių laikų. Prisiminkime frazeologizmą „nesantaikos obuolys“, kuris kilo iš mito apie Trojos karą. Niekuo dėtą obuolį trims deivėms, Atėnei, Afroditei ir Herai, pakišo nesantaikos deivė Eridė, užrašiusi ant obuolio šono „Pačiai gražiausiajai“ – ir to pakako, kad įsipliekstų karas!

Dar tragiškesnių pasekmių visai žmonių giminei turėjo pirmųjų žmonių Adomo ir Ievos pažintis su rojaus obelimi – bibliniu Pažinimo medžiu. Sulaužę Dievo draudimą ir suvalgę vaisių nuo šio medžio Adomas ir Ieva, kaip aiškinama Biblijoje, pažino gėrį ir blogį. Beje, koks buvo tas gėris, iki šiol tebesiaiškiname, bet blogis tapo aiškus iškart: Dievas juos išvarė iš sodo ir nebeleido grįžti. Kaip anų laikų priminimas liko antrinis vyriškumą žymintis lyties požymis - gerklų iškyšulys, vadinamas Adomo obuoliu. Štai kiek siužetų, susijusių su obuoliu, buvo prisiminta Mokytojų dienos proga! Ir kol jie buvo dėstomi garbingai auditorijai, savaime susiklostė išvada, kad visos neigiamos žmonių gyvenimo pasekmės – dėl netikusio Trojos karaliaus Priamo sūnaus Pario ar Adomo pasirinkimo.

Karčius „ne to“ pažinimo vaisius arba blogo pasirinkimo pasekmes (kalbame juk ne apie mašinos ar kepuraitės pasirinkimą) žmonija tebegromuliuoja iki šiol ir vis nepasimoko. Vis pasirenka arba ne tą profesiją, arba ne tą gyvenimo draugą/draugę, arba ne tą partiją, ar pagaliau ne tas vertybes ir prioritetus. Beje, vertybes ir prioritetus netikusiai pasirenka ne tik individai, bet ir kolektyvai, bendruomenės, net valstybės. Pavyzdžių neieškosime hitlerinėje Vokietijoje ar šiandienos Rusijoje. Pakaks ir Lietuvos.

Dar tebekrūpčiojame dėl ankstesnio netikusio valdančiosios koalicijos pasirinkimo: susigrupavimo su Lietuvos lenkų rinkimo akcija, nors dabar, atrodo, galima su palengvėjimu atsikvėpti. Bet ar ilgam? Seime jau bręsta mūšiai dėl ateinančių metų biudžeto, ir kyla pavojus, kad Vyriausybė vėl paslys ant kokio nevykusio sprendimo, pvz., dar kartą įves PVM lengvatą viešbučiams.

Tačiau, mano galva, skaudžiausios blogo pasirinkimo pasekmės ryškėja švietime ir kultūroje. Juk būtent mokykla privalo išmokyti jaunus žmones rinktis teisingai, priimti protingus sprendimus, remiantis tomis žiniomis, kurias jie įgyja vidurinio ir aukštojo mokslo institucijose. Tačiau ką jie ten įgyja?

Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius, remdamasis pastarųjų metų literatūros ir istorijos brandos egzaminų rezultatais, teigia, kad mokinių žinios ir gebėjimai sistemingai prastėja, o patys mokiniai „verčiami mankurtais, nežinančiais tėvynės ir tautos istorijos faktų“. Priežastį jis įžiūri nevykusiai ministerijos pasirinktose bendrosiose švietimo politikos tendencijose, kurios išplauna realų padėties ir reikalo esmės supratimą: „Nuolatinis ir į maniją peraugantis kartojimas, kad reikia ugdyti mokinių kompetencijas, kūrybingumą, diegti vis daugiau moderniųjų technologijų pastumiant į antrą, trečią ar net tolesnį planą elementarių žinių išmokimą, veda į grėsmingą padėtį, kai ugdoma karta, nebegebanti įsiminti paprasčiausių žinių bei sunkiai susivokianti tikrovėje.“

Negalima teigti, kad ministerija nepastebi iškilusių grėsmių. Ieškodama išeities iš švietimo duobės, ministerija prioritetą atiduoda finansiniams srautams sureguliuoti ir numato atsisakyti tarpininkų panaudojant struktūrinių fondų lėšas. Mat peržvelgus kelerių praėjusių metų lėšų skirstymą paaiškėjo, kad mokyklas pasiekė vidutiniškai vos 25-30 proc. skirtų lėšų, o visa kita likdavo tarpininkų sąskaitose. Tai gal ir gerai, bet ar tik nuo finansavimo priklauso švietimo kokybė?

Gerbiamas pedagogas švietimo nesėkmių šaknų yra linkęs ieškoti mokyklinių programų turinyje: „Lietuvių kalbos pamokose perteikiama literatūra mokinius bando kelti į aukštumas, kurioms jie nėra pasiruošę, o istorijos pamokose bandoma imituoti rimtą mokymą visos istorijos kontekste. Galiausiai ir vienas, ir kitas variantas yra akivaizdžiai nesėkmingi.“ Todėl ir turime tai, ką matome: dabartinis mokymo procesas, pasak S. Jurkevičiaus, „formuoja intelektinę tinginystę ir žemą intelektinio gyvybingumo lygį tiek mokinių, tiek ir mokytojų.... Patys esame linkę kalbėti apie vadybą, kitų šalių patirtį, ugdymo programų atnaujinimą ir t. t., tačiau ne tik nenorime žvelgti nepatogiai tiesai į akis, bet ir neturime drąsos imtis tikrųjų priežasčių šalinimo politikos. Visa tai rodo, kad tokia švietimo politika kvailina mokinius, kelia sumaištį tėvų galvose, klaidina mokytojus ir kelia grėsmę Lietuvos valstybės ateičiai..."

Ne tuos obuolius valgome?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"