TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Visuomenės požiūris į abortus

2013 12 20 6:00

Seime pamažu skinasi kelią įstatymas, kuriuo būtų uždrausti abortai ir palikta galimybė nėštumą nutraukti tik išskirtiniais atvejais. Įstatymo projektą viešojoje erdvėje lydi įvairios diskusijos ir iniciatyvos, kai gana aršiai susiduria dviejų stovyklų - abortų draudimo ir valstybės neribojamos moters teisės į juos - šalininkai. Tačiau mažiau dėmesio skiriama aptarti, kaip toks sprendimas atitiktų daugumos šalies gyventojų nuostatas.

Todėl verta paminėti socialinių ir politinių vertybių tyrinėtojo Ronaldo Ingleharto darbus. Pagal šį mokslininką, Lietuva pasaulio kontekste yra gana sekuliari ir racionali visuomenė. Tai reiškia, kad tokios tradicinės vertybės kaip Dievas, religija ir tradicinis autoritetas čia yra užleidusios vietą ekonominiam materializmui ir pasaulietiškumui.

Kita vertus, minint su asmens saviraiška susijusias vertybes reikia pabrėžti, kad Lietuva dar gerokai atsilieka nuo Vakarų. Šiame kontekste galima prisiminti ir žymiąją Abrahamo Haroldo Maslowo žmogaus poreikių hierarchijos teoriją. Lyg chrestomatinis jos patvirtinimo pavyzdys yra tai, kad vis dar labiau akcentuojame ekonominį ir fizinį saugumą nei demokratines laisves ir kitus žmogaus individualius poreikius.

Reikėtų pažymėti, kad šios dvi tradicinių (sekuliarių) ir išgyvenimo (saviraiškos) vertybių grupės ypač Lietuvos kontekste dažnai supinamos į vieną pynę. Žinoma, šie dalykai kažkiek "persidengia". Tačiau, regis, konservatyvumo mūsų visuomenėje esminis šaltinis - į iškreiptos modernizacijos vagą nukrypęs komunizmas ir jo palikimas, kai į kitokius žmones ir demokratines laisves žvelgiama įtariai. Religiniai klausimai homo sovieticus raugą kiek atskiedžia, bet jie nebūdingi dominuojančiai visuomenės daliai. Prisiminkime tai, kad būtent Bažnyčia buvo vienas didžiausių sovietinio režimo priešų.

Tokį požiūrį galima nesunkiai iliustruoti empiriniais duomenimis. Pagal vertybes tiriančias apklausas, su religija glaudžiai susijusiais klausimais (Dievas, gyvybė, tikėjimas) lietuviai gana „tolerantiški“. Pavyzdžiui, 2012 metų apklausoje (užsakė VU TSPMI, atliko „Baltijos tyrimai“) 73,7 proc. respondentų sutiko su tuo, kad Bažnyčia neturėtų įtakos valstybės gyvenimui. 2008-aisiais analogiškoje apklausoje buvo klausimas apie abortus: už jų draudimą pasisakė tik 17 proc. apklaustųjų.

Kita vertus, kitoms socialinėms grupėms priklausančių asmenų atžvilgiu Lietuvos visuomenė ne tokia atlaidi. 2008 metų apklausoje 63,9 proc. pasisakė prieš tai, kad lenkų dominuojamose vietovėse vietovardžiai galėtų būti rašomi lenkų kalba. 2012-aisiais 62,9 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad homoseksualumas yra nenatūralus ir neturi būti toleruojamas visuomenės. Abejotina, kad tokios nuostatos kyla iš tikro religingumo - veikiau iš materialinių poreikių iškėlimo aukščiau už viską ir su tuo susijusio menko dėmesio pilietinių ir politinių laisvių suvokimui.

Šiame kontekste įdomu tai, ar partijos, kurios remia šiuo metu svarstomą projektą, nepainioja su religija susijusių dalykų (būtent tarp jų patenka abortai) ir saviraiškos, tolerancijos kitų grupių atžvilgiu stokos. Lietuvos visuomenė yra konservatyvi - tai turėtų žinoti visi politikai. Vis dėlto šis konservatyvumas kyla ne iš stipraus tikėjimo, todėl bendra prielaida konkrečiu atveju gali ir nepasitvirtinti. Tikrovėje abortų uždraudimas turėtų labiau rūpėti tik dviejų partijų - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - rinkėjams. Būtent šių politinių jėgų elektorate yra daugiausia tikinčiųjų.

Tačiau pagal 2008 metų apklausą respondentų, kurie pasisakytų už abortų draudimą, ir tarp šių partijų rinkėjų yra mažuma. Gaila, kad nėra naujesnių duomenų, nors, kita vertus, tokios visuomenės nuostatos paprastai keičiasi lėtai. Pastaruoju metu tikrai nebuvo pastebėta, kad lietuviai būtų atsisukę į tikėjimą ir Bažnyčią. Tad abejotina ir tai, jog itin padaugėjo nuoširdžių abortų draudimo šalininkų.

Reikia ar nereikia drausti abortus - vertybinio pasirinkimo klausimas. Vis dėlto derėtų atkreipti dėmesį, kad Europos Sąjungos šalys, kuriose sugriežtintas abortų reglamentavimas (Airija, Lenkija, Malta), istoriškai pasižymėjo stipriu religingumu. Lietuva krikščionybę Europoje priėmė paskutinė, o galimybę tapti į Lenkiją panašiu krikščionybės bastionu iš jos atėmė tikėjimo laisvę aktyviai neigęs represyvus sovietinis režimas. Abejočiau, kad šis įstatymas Seime galiausiai bus priimtas. Jeigu vis dėlto taip atsitiktų, tai reikštų, kad dauguma partijų ir parlamentarų tiesiog nepažįsta visuomenės, kurioje gyvena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"