Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Vladimiras Putinas ir lydeka

 
2017 08 07 10:39

Panašu, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka nusprendė grįžti prie savo mėgiamų ryšių su visuomene triukų. Savaitgalį informacinėje erdvėje pasirodė vaizdai iš šios šalies vadovo dviejų dienų poilsio Tuvos respublikoje (beje, tai artimo V. Putino bendražygio, Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu gimtinė).

V. Putino demonstratyvus poilsis priminė jau anksčiau regėtus vaizdus. Pavyzdžiui, dabar jis vairavo katerį. Rusijos prezidentas mėgsta demonstruoti gebėjimą valdyti skirtingą techniką – dar pirmos kadencijos pradžioje jis sėdo prie naikintuvo vairalazdės, vėliau vairavo triratį motociklą ir net „reklamavo“ rusiškos automobilio pramonės gaminius prie „Lada Kalina“ vairo. Šių pasirodymų viršūne tapo „skrydis su gervėmis“, kai 2012 metais V. Putinas skrido skraidykle ir rodė jaunoms gervėms migracijos kelią.

Tarp Rusijos prezidento demonstruojamų pomėgių taip pat yra aktyvus poilsis. V. Putinas demonstravo, jog moka jodinėti, nardyti. Beje, 2011 metais nardydamas Tamanės įlankoje jis be vargo sugebėjo „rasti“ ir pakelti iš dugno dvi senovines amforas. Tiesa, specialistai iškarto pastebėjo, jog amforos, kurias laikė rankose V. Putinas, buvo keistai švarios, lyg tik prieš valandą paimtos iš muziejaus ekspozicijos ir padėtos po vandeniu pagulėti – kol jų neatras Rusijos prezidentas. Ko gero, taip viskas ir buvo.

Poilsiaudamas Tuvos respublikoje V. Putinas žvejojo. Jam pavyko sugauti lydeką. Tiesa, gana greitai į viešąją erdvę praslydo informacija, jog operatoriui, užfiksavusiam šį V. Putino „žygdarbį“, teko 40 minučių laukti šaltame upės vandenyje, o ir ištrauktos lydekos šviežumas sukėlė patyrusiems žvejams abejonių.

Yra įvairios versijos, kodėl V. Putinas renkasi ar pritaria būtent tokiam savireklamos būdui. Viena jų tai, kad dabartinis Rusijos prezidentas bando parodyti, jog jis viską moką, viską gebą ir yra visur. Čia galima prisiminti ir atvejį, kai V. Putinui asmeniškai teko spręsti Pikaliovo miestelio gamyklų problemas. Demokratinėje valstybėje asmeninis tokio lygio politinio pareigūno įsikišimas sprendžiant tokią problemą dažniausiai atrodytų komiškai, tačiau dabartinėje autoritarinėje Rusijoje asmeninis prezidento (Pikaliovo krizės metu – ministro pirmininko) dalyvavimas demonstruoja, kad „viskas priklauso nuo Putino“ ir kad tik jis gali viską išspręsti. Faktiškai, taip palaikomas gana absurdiškas rinkiminis lozungas „Kas, jei ne Putinas?“

Pagal kitą versiją, V. Putino rodomas brutalumas, skrydžiai su naikintuvu ar skraidykle atitinka infantilios asmenybės, dabar žaidžiančios „vyriškus žaidimus“, elgseną.

Dėmesio verta ir tai, kad poilsiaudamas Tuvos respublikoje V. Putinas pozavo operatoriams ir fotografams apsinuoginęs iki juosmens. Tai irgi yra savotiška tradicija. V. Putinas ir anksčiau apnuogindavo krutinę prieš publiką – toje pačioje Tuvoje dar 2007 metais jis apsinuoginęs iki juosmens žvejojo kartu su Monako princu Albertu II.

Paminėtina, jog V. Putinas ir anksčiau siekė demonstruoti fizinį pajėgumą ir sveikatą. Čia verta prisiminti, kad savo laiku Rusijos prezidento poste jis pakeitė senstantį, pasiligojusį Borisą Jelciną. Tada V. Putino jaunumas, gera fizinė būklė ir sveikata buvo papildomu argumentu, paskatinusiu Rusijos Federacijos gyventojus atiduoti balsus būtent už jį priešlaikiniuose prezidento rinkimuose.

Numanoma, jog dabartinis Rusijos prezidentas nori gražaus perrinkimo todėl, kad po 2024 metų planuoja palikti politiką ir pasimėgauti sukauptais turtais.

Dabar V. Putinas negali pasigirti jaunyste. Šiais metais jam turėtų sukakti 65 metai. Be to jis vis labiau lyginamas ne su B. Jelcinu, bet su sovietiniu lyderiu Leonidu Brežnevu, kuris link savo gyvenimo pabaigos slinko į senatvinę silpnaprotystę, o kartu tapo pašaipų objektu ir anekdotų herojumi. V. Putinas ir L. Brežnevas kol kas lyginami dėl įsitvirtinimo aukščiausioje valdžioje. Minėtas sovietinis lyderis vadovavo valstybei beveik 16 metų. V. Putinas, jeigu įskaityti ir periodus, kai jis buvo ministru pirmininku, jau išlaiko valdžią savo rankose ilgiau. Dabar jis „varžosi“ tik su Josifu Stalinu, kuris išbuvo valdžioje apie tris dešimtmečius (įskaitant ir vadinamąjį „vidinės partinės kovos“ laikotarpį). Atsižvelgiant į stiprėjantį rusišką autoritarizmą, apribojimus ir represijas, nukreiptas prieš skirtingų politinių ir visuomeninių judėjimų aktyvistus, galima teigti, kad V. Putinas siekia panašėti būtent į pastarąjį sovietinį vadovą, o ne L. Brežnevą.

V. Putino poilsį Tuvos respublikoje reikėtų vertinti artėjančių 2018 metų Rusijos prezidento rinkimų kontekste. Nėra didesnių abejonių, kad V. Putinas siek „perrinkimo“, lygiai taip pat, kad neabejojama, jog jo komanda sugebės nupaišyti tokius rinkimų rezultatus, kokių panorės šeimininkas. Tačiau kalbama apie tai, jog šį kartą V. Putinas norėtų laimėti sąžiningai.

Net numanoma, jog jis galėtų tai padaryti, tačiau realūs skaičiai gali atrodyti kaip Pyro pergalė. Pirmiausiai, abejojama, jog per rinkimus galima bus tikėtis didelio rinkėjų aktyvumo. Rusijos gyventojai jau priprato, kad viskas sprendžiama už juos, todėl nemato didelio reikalo dalyvauti rinkimų farse.

Kitas V. Putiną verčiantis nerimauti aspektas – vargu ar sąžiningas balsų skaičiavimas parodys tuos mitinius 85 proc. palaikymo.

Numanoma, jog dabartinis Rusijos prezidentas nori gražaus perrinkimo todėl, kad po 2024 metų planuoja palikti politiką (jam tuo metu jau bus daugiau metų, nei B. Jelcinui, kai tas pasitraukė iš prezidento posto) ir pasimėgauti sukauptais turtais. Beje, kiek tų turtų yra – nežinoma, tačiau pagal pagrįstus spėjimus – labai ir labai daug.

Galima prognozuoti, kad „PR’inio“ absurdo žanras irgi kuriam laikui grįš į politinę Rusijos darbotvarkę.

Kitaip sakant, V. Putinas norėtų šlovingai atbūti Kremliuje dar vieną kadenciją ir pasitraukti į pensiją, palikus valdžią abstrakčiam „kolektyviniam Putinui“ (t.y. savo komandai), kuris garantuotų jo ir jo turtų neliečiamybę. Tačiau konfrontacijos su Vakarų pasauliu situacijoje, esant nestabilioms energetinių išteklių kainoms bei spaudžiant sankcijoms minėtiems siekiams kyla reali grėsmė. V. Putinas ir jo komanda be jokių abejonių reaguoja į tai. Beje, demonstratyvus lydekos gaudymas yra tik gana nepiktybiška viešųjų ryšių lygio akciją. Vien tuo apsiribota nebus, tačiau galima prognozuoti, kad „PR’inio“ absurdo žanras irgi kuriam laikui grįš į politinę Rusijos darbotvarkę.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"