TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vokiečiai, žydai ir D. Pavalkis

2015 05 21 6:00

Kiekvienas pasakojimas turi savo šaknis, priežastį jam atsirasti. „Lietuvos žiniose“ perskaitęs Ervino Peteraičio nuoširdų ir liūdną laišką apie tai, kad po antrosios sovietų okupacijos vokiečių kilmės Lietuvos piliečiai ir apskritai evangelikai buvo priskirti didžiausių liaudies priešų kategorijai, pagalvojau: nors ir kaip tai būtų banalu, mažai žinome apie mūsų, Lietuvos, istoriją.

E. Peteraitis primena, kad 1944 metų gruodžio 16 dieną LSSR vidaus reikalų liaudies komisaras Juozas Bartašiūnas ir LSSR valstybės saugumo liaudies komisaras Aleksandras Guzevičius pasirašė direktyvą NKVD ir NKGB operatyvinių grupių bei apskričių skyrių viršininkams pasiruošti vokiečių šeimų trėmimui. Deportacijai rengtasi kruopščiai. 1945 metų gegužės 3 dieną iš Kauno išriedėjo ešelonai į Rytus - negalutiniais duomenimis, buvo ištremti 908 Lietuvos piliečiai, iš jų 263 vaikai iki 16 metų.

Vilniaus vokiečių bendrijos vadovas pažymi, kad šiuos faktus žino retas lietuvis, ir apgailestauja, jog per 25 nepriklausomybės metus nebuvo surengtas nė vienas, net ir labai kuklus, masinės Lietuvos vokiečių deportacijos minėjimas.

Nesu tikras, kad oficialūs minėjimai yra geriausia priemonė prisiminti, įsiminti ir suvokti žmogaus sužvėrėjimo ribas arba pagerbti didvyrius. Kita vertus, šiandien tai viena progų bent susimąstyti.

E. Peteraičio laiškas man priminė Susannos Kubelkos ir Rūtos Vanagaitės impresijas portale delfi.lt apie projektą „Būti žydu“. Skirtingi tekstai, skirtingi požiūriai, skirtingi tikslai, skirtingas nuoširdumo lygis, bet ir vėl skamba apgailestavimas, jog pernelyg mažai kalbam, žinom, diskutuojam apie savo istoriją. Galėčiau ginčytis dėl teksto konstravimo principų, tačiau tenka sutikti, kad nei Vilniaus, nei kitų miestų moksleiviai nėra supažindinami su Panerių pragaru, kuriame buvo nužudyta apie 70 tūkst. žmonių.

Autorės dėl to kaltina Lietuvos istorijos politiką. Aš būčiau labiau linkęs priekaištauti sustingusiai švietimo sistemai (kuri neskatina mokytojų kūrybiškumo) ir tėvų atsakomybei.

Didžiuosiuose pasaulio muziejuose knibždėte knibžda mokinukų, kurie „gyvai čiupinėja“ meno šedevrus, o per juos pažįsta ir pasaulio istoriją. Luvre maloniai suglumino vaizdas - šalia Sandro Botticelli paveikslų sutūpusi grupė gal šešiamečių. Čia kasdien sutiksi darželinukų, kalbančių ne tik prancūziškai. O Madrido Prado muziejaus prižiūrėtojos braukia prakaitą ramindamos mokinius iš Italijos, Prancūzijos, Barselonos ar Malagos.

Nemanau, kad norą pažinti ir supažindinti lemia vien finansinės galimybės. Derėtų paklausti savęs, kada pastarąjį kartą buvome parodoje Vilniuje, kada matėme penktokus besiginčijančius prie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų Kaune? Ar viskas padaryta, kad muziejuose galėtų lankytis žmonės, turintys negalią? Kiek mokytojų nusiveda auklėtinius ant artimiausios kalvos papasakoti apie savo miesto, miestelio istoriją?

Jau buvęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ne taip seniai ragino jaunimą atsargiai rinktis studijas ir kelis kartus pasverti, ar verta sukti į humanitarinius mokslus. Sunku diskutuoti su buvusiuoju, bet nemanau, kad viską galima sverti tik materialinės naudos matu.

Nemėgstu žmonių dėliojimo ir skirstymo į bukas lentynėles: vyras- moteris, katalikas-ateistas, oligarchas-proletaras, humanitaras-amatininkas. Viliuosi ir tikiu, kad kiekvieno lietuvio, nesvarbu, ar jis finansų analitikas, ar ūkininkas, ar lietuvių kalbos mokytojas, knygų lentynoje šalia Šventojo Rašto pamatysime ir Senekos laiškus Lucilijui, ir Alfonso Nykos-Niliūno poezijos rinkinį. Kad ir kaip ten būtų, tik sąžinė, rūpinimasis savo dvasia, gebėjimas turėti vertybių skiria mus nuo tų gyvulių, kurie į Sibirą vežė žmones ir šaudė Paneriuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"