Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Vokietijos socialdemokratai su nauju lyderiu gali įveikti Angelą Merkel

 
2017 02 20 11:58

Kai sausio mėnesį vokiečių socialdemokratai vieningai savo kandidatu į Vokietijos kanclerio postą išrinko Europos Sąjungos parlamento pirmininką Martiną Schulzą, daugelis vokiečių politologų tokį pasirinkimą įvertino gana skeptiškai.

Ilgai buvo galvojama, kad antroji pagal dydį Vokietijos partija savo pirmu numeriu šių metų rudenį vysiančiuose parlamento rinkimuose pasirinks populiariausią vokiečių politiką, užsienio reikalų ministrą Walterį Steinmeierį, kur kas geriau vertinamą už partijos pirmininką ir ūkio ministrą Sigmarą Gabrielį. Tačiau taip neįvyko ir prie to, matyt, prisidėjo nevieši susitarimai tarp krikščionių demokratų ir socialdemokratų.

Manoma, kad Angelos Merkel vadovaujami krikščionys demokratai jau antrą kadenciją valdantys šalį su socialdemokratais, norėdami palengvinti ketvirtą kartą A. Merkel išrinkimą į kancleres, atsisakė savo kandidato į prezidentus ir sutiko remti W. Steinmeierio kandidatūrą. Visai neseniai jis buvo išrinktas Vokietijos prezidentu daugiausia krikščionių demokratų ir socialdemokratų balsais. Socialdemokratų partijos pirmininku kovo mėnesį bus išrinktas M. Schulzas, pakeisdamas Sigmarą Gabrielį, kuris tapo užsienio reikalų ministru.

Sumaniai eliminavę W. Steinmeierį iš konkurencinės kovos būsimuose parlamento rinkimuose, vokiečių krikščionys demokratai savo konkurentu gavo mažiau žinomą šalyje politiką – 61 metų M. Schulzą, kuris apie dvidešimt metų buvo Europos parlamento nariu, o nuo 2012 m. – Europos parlamento pirmininku. Tačiau netikėtai krikščionims demokratams M. Schulzas pasirodė esąs kur kas kietesnis riešutas nei kiti socialdemokratų lyderiai, o socialdemokratų partija jo dėka gerokai sustiprino savo pozicijas visuomenėje.

M. Schulzas negaišdamas laiko, pradėjo važinėti po Vokietijos provinciją, , save pristatydamas kaip paprastą žmogų , kilusį ne iš didmiesčio o kaip ir dauguma jo rėmėjų – iš tos pačios provincijos.Susitikimuose su eiliniais žmonėmis jis pasireiškė, kaip gabus oratorius ir populistas. Kai kas jį spėjo tuo požiūriu palyginti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, nors jo pažiūros yra kardinaliai priešingos: pasisako už Europos sąjungos stiprinimą ir jos stiprume mato išsigelbėjimą nuo rasizmo, svetimųjų neapykantos ir antisemitizmo. M. Schulzas daug kalba apie socialinę politiką ir būtinumą mažinti atotrūkį tarp turtingesnės visuomenės dalies ir mažiau pasiturinčių.

Per mėnesį socialdemokratų partija pasipildė trimis tūkstančiais narių, o partijos reitingai, atlikti savaitraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu pirmą kartą po daugiau kaip po dešimties metų pralenkė krikščionių demokratų reitingus. Tiesa, kitos apklausos rodo, kad krikščionys demokratai keliais punktais tebepirmauja.

Vis dėlto, yra akivaizdu, kad M. Schulzo pasirinkimas socialdemokratams buvo sėkmingas ir partijos reitingai, prasidėjus jo rinkiminei kampanijai, gerokai šoktelėjo aukštyn. Net nedrąsiai imta abejoti, ar tikrai A. Merkel ši kadencija nebus paskutinė?

Valdant A. Merkel, Vokietijos ekonomika sustiprėjo, bedarbystė yra kur kas mažesnė nei Lietuvoje ir siekia apie 6 proc. Valdančios koalicijos partneriams sutarus ir socialdemokratams paspaudus 2015 m.buvo įvestas minimalus valandinis atlygis – 8, 5 euro, kuris nuo š. m. sausio 1 d. padidintas iki 8, 84 euro už valandą. Vokietija išlieka solidžiu Europos Sąjungos lyderiu, išlaikiusi gerus santykius ne tik su vakariniais kaimynais, bet ir su šalimis Vidurio bei Rytų Europoje.

Neseniai įvykęs kanclerės A. Merkel vizitas į Lenkiją, parodė, kad Vokietija nesirengia spausti Lenkijos ar įvedinėti sankcijas savo rytinei kaimynei dėl kai kurių demokratinių suvaržymų, pvz., Konstitucinio teismo veiklos sustabdymo. Lenkijoje nuogąstaujama, kad Vokietija, raginama Beneliukso valstybių, nesuskaldytų Europos Sąjungos į dviejų greičių sąjungą, kuri anksčiau ar vėliau atsiras ir nepaliktų lenkus ES periferijoje. A. Merkel turėjo nuraminti lenkus, kurie jos draugiškam vizitui buvo suteikę aukščiausią rangą. Dar visai neseniai lenkų politikai nuogąstavo dėl mažiausio Vokietijos karinės galios padidinimo, o dabar jau nesibijo, kad vokiečių batalionas stovi prie pat jos sienos Lietuvoje.

Vis dėlto, matyt, ne M. Schulzo augantis populiarumas, o A. Merkel padarytos klaidos, priimant šimtus tūkstančių pabėgėlių ir kanclerės gana ilgas – jau 12 metų buvimas aukščiausioje Vokietijos valdžioje, gali tapti tomis priežastimis, kurios nulems jos galimą neišrinkimą kanclere ketvirtai kadencijai.

Vokiečiai savo kasdienybėje mato , kaip keičiasi Vokietija dėl milžiniško migrantų antplūdžio. Prieš savaitę vienas populiariausių komercinių TV kanalų– RTL parodė reportažą iš nedidelio šiaurės Vokietijos miestelio apie tai, kaip gyvena čia atkelti emigrantai ir kokiomis sąlygomis gyvena vietiniai neturtingi , darbo neturintys, biurgeriai. Emigrantai aprūpinami ne tik nauju gyvenamu plotu su visais patogumais, bet ir buičiai reikalingais reikmenimis, įskaitant šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Tuo tarpu bedarbiai vokiečiai ne visi turi dušą savo bute ir spaudžiasi komunistiniais laikais (buvusioje VDR) pastatytuose ir jau gerokai apleistuose daugiabučiuose.

Tai, deja, ne koks nors išskirtinis pavyzdys. Tokių miestelių ir gyvenviečių Vokietijoje dešimtys, jei ne šimtai ir tokia A. Merkel politika emigrantų atžvilgiu daugelį vokiečių piktina ir kažin ar jie rudens rinkimuose į parlamentą ją parems tiek, kad ji galėtų valdyti didžiausią Europos valstybę dar ketverius metus? Nors ką gali žinoti, kaip dar keisis rinkėjų nuotaikos.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"