TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vyrai, jūs neįsivaizduojate, kokį darbą atlikote

2015 09 23 6:00

Galbūt dar ne visi suvokia, ką dvylika mūsų vyrų su krepšinio Tėvu pramintu Jonu Kazlausku padarė ką tik pasibaigusiame Europos čempionate. Ne sidabras ir ne auksas čia svarbiausia. Tai tik medaliai, rinktines paverčiantys vicečempionais ir čempionais. 

Mūsų krepšininkų atliktą šių metų žygdarbį suprasime mažiau nei po metų, kai vis karščiau alsuos pasaulio olimpiečius pasirengęs priimti Rio de Žaneiras. Lietuva – vienintelė komanda Europoje nuo 1992-ųjų, septintą kartą iš eilės žaisianti olimpinėse žaidynėse! Tuo negali pasigirti nei trečią kartą per pastarąsias ketverias Europos pirmenybes auksą sugriebę ispanai, nei triskart nuo 2011-ųjų žemyno prizininkais tapę prancūzai. Juk ir žurnalistų kalbinami specialistai Lietuvos rinktinės žaidimą Europoje vertino ne pagal artėjančius medalius, o pagal artėjantį olimpinį kelialapį.

Niekas nenuginčys, jog per šį čempionatą Lietuvos aistruoliai buvo priversti sėdėti lyg ant adatų. Rinktinės žaidimas D grupės turnyre Rygoje juos vertė nerimauti, gal net nusivilti, o po dramatiškų pergalių ketvirtfinalyje ir pusfinalyje su džiaugsmo ašaromis akyse apsikabinti ir didžiuotis esant lietuviais. Kaip čempionatui įpusėjus perspėjo vienas treneris, neskubėkime smerkti ir kritikuoti krepšininkų, kurie į Lietuvą galbūt grįš su medaliais. Nors jie buvo per žingsnį nuo tragedijos aštuntfinalyje žaidžiant su gruzinais, grįžo ne tuščiomis. Kaip ir 2013-aisiais Slovėnijoje, kur nuo euforijos iki aistruolių neapykantos krepšininkus skyrė tik keturi taškai. Pamenate paskutines grupės rungtynes su bosniais, kai Lietuvos ekipa, atsilikdama 16 taškų ir neturėdama teisės pralaimėti didesniu nei 9 taškų skirtumu, Lino Kleizos dėka išsigelbėjo (72:78) ir per plauką prasprūdo į kitą turnyro etapą? Tąkart mūsų žaidėjai ir treneriai po kiekvienų grupės rungtynių atsiprašinėjo dėl "tragiško" žaidimo. Šiemet to nereikėjo, nors kelias į Lilio miestą mūsų žaidėjams buvo aštrus it peilis, o iš devynerių čempionato rungtynių net per septynerias nugalėtoją lėmė vienas metimas. Nuo ukrainiečių apsigynėme per paskutinę ataką, žaisdami su belgais, teisėjų sprendimu, neapsigynėme, nuo pralaimėjimo estams išgelbėjo Jonas Mačiulis, pataikęs likus žaisti 2 sekundes, tą patį, tik prieš 12 sekundžių iki sirenos, jis padarė grumiantis su gruzinais. Dar pridėkime pratęsimus per rungtynes su čekais ir italais bei pusfinalį su serbais, kur likus 6 sekundėms Bogdanas Bogdanovičius nesugebėjo išlyginti rezultato. Neatsitiktinai rungtynes komentavęs Linas Kunigėlis pabrėždavo visiems į smegenis įstrigusius žodžius: „Vieno metimo rungtynės.“

Žinoma, apmaudu, kad blogiausias savo rungtynes šiame Europos čempionate lietuviai sužaidė svarbiausiame mače. Ispanai Europą užkariavo pelnytai, bet jei grįžtume į grupės turnyrą, čia Ispanijos rinktinė buvo arti tragedijos – tik paskutinė nepataikyta vokiečio Denniso Schroederio bauda atvėrė jiems kelią į kitą etapą.

Tačiau nesigilinkime. Turime tai, apie ką svajojome jau čempionato metu, nors prieš pirmenybes net nesapnavome. Ranką prieš širdies pridėjęs sakau: mūsų vyrais didžiuojuosi. Visa Lietuva iš jų laukė daugiau, negu jie gali. Ir jie nepasidavė nei stumdomi, nei daužomi, ir net kai nesisekė devynis kartus iš eilės. Pastaruosius žodžius taikau Mantui Kalniečiui. Jis net ir matydamas, kad nekrinta, kad sunkiai rezgasi žaidimas, kad vienas po kito prarandami kamuoliai, kad už tai jį prie TV ekranų keikia, nieko nepaisydamas vėl imdavosi iniciatyvos ir agresyviai kildavo į naują kovą. Tai psichologiškai tvirto žaidėjo pavyzdys. Dėl traumų beveik visą sezoną praleidęs Mantas savo patriotizmą jau įrodė gerokai prieš čempionatą, kai nutraukė sutartį su Krasnodaro „Lokomotiv“ tik tam, kad kuo skubiau susidorotų su sveikatos problemomis ir prieš pirmą rinktinės stovyklą būtų sveikutėlis.

Todėl visą čempionatą daugiau nei po 34 minutes per rungtynes žaidusio M. Kalniečio ašaros pralaimėjus svarbiausią „EuroBasket 2015“ dvikovą visiškai nestebina. Paprasčiausiai po pralaimėjimo finale visada prireikia laiko, kol žaidėjai suvokia, kokį didelį darbą jie atliko.

Šių metų Lietuvos krepšininkams jau prikabinta vaizdingų epitetų. Rinktinė praminta jonizuota, kurios treneris žaidimą grindė remdamasis matematikos poezija, mūsų vyrai lyginami su 12 karių, arusių krepšinio žemę. Galima tęsti ir tęsti. Pavyzdžiui, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių aikštelėje. Bet gal šiandien vaizdingų posakių užteks. Juos tęsime po Rio olimpinių žaidynių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"