TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vyriausybė su dviem finansų ministrais, be premjero

2009 10 26 0:00

Neginčytina, kad Vyriausybė pirmiausia turi suvaldyti ūkio krizę bei sumažinti biudžeto deficitą, o premjeras turi vadovauti šiam veiksmui. Tačiau Andrius Kubilius taip įsitraukė į ūkio valdymą, kad susidaro įspūdis, jog jis užmiršo, kad premjeras yra Vyriausybės galva, kuri turi spręsti kitus svarbius politinius klausimus.

Beveik totalus premjero dėmesys ūkiui būtų suprantamas, jei Finansų ar Ūkio ministerijos būtų patikėtos koalicijos partneriams, arba jis nepasitikėtų ministrais ir abejotų jų kompetencija. Taip nėra. Abu portfeliai priklauso konservatoriams, o A.Kubilius savo ministrus laiko itin kompetentingais specialistais. Tačiau jo mikrovaldymas pasiekė tokį lygį, kad galima jį laikyti antruoju, gal net pirmuoju finansų ministru.

Savo rinkimų programoje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai(TS-LKD) skelbė ambicingą tikslą kurti geresnę, doresnę Lietuvą, išspręsti įsisenėjusias problemas arba bent pajudėti sprendimo linkme. Šie pažadai užmiršti, nors daugelio problemų sprendimas nereikalauja didelių finansinių išteklių.

2006-2008 metais TS-LKD nuolat pabrėždavo, kad reikia pertvarkyti Valstybės saugumo departamentą (VSD), tai įsipareigojo padaryti savo programoje. Buvo kalbama ne vien apie silpno direktorius pašalinimą, bet ir apie esminius demokratinei valstybei būtinus pertvarkymus. Atsisakydamas Seimui išduoti savo parengtas pažymas, VSD metė iššūkį parlamentinei kontrolei. Nors demokratinėje valstybėje saugumas ir kariuomenė turi būti civilių griežtai prižiūrimi ir valdomi, VSD piktnaudžiavo įstatymų trūkumais, pradėjo nepriklausomai veikti ir sau pačiam formuluoti užduotis. Seniai įtariama, kad VSD klausosi net įtakingiausių politikų pokalbių, o tai visiškai nesuderinama su teisinės valstybės principais. Praeitą savaitę Darius Kuolys pasakė turintis žinių, kad leidimus pasiklausyti žurnalistų pokalbių ir juos sekti VSD tebegauna Šiauliuose. Tačiau Vyriausybė nieko nedaro.

Prezidentė labiausiai atsakinga už užsienio ir saugumo politiką, bet kasdienį juodą darbą atlieka premjerui atsakingos ministerijos. Smarkiai sumažintos lėšos Krašto apsaugos ministerijai. Kitais metais jos sudarys vos vieną nuošimtį BVP, perpus mažiau, negu reikalauja Lietuvos įsipareigojimai NATO. Suprantamas jų mažinimas krizės metais, bet ar jos ne per radikaliai mažinamos? Neprisimenu, kad bent kartą premjeras būtų nuodugniau kalbėjęs apie krizės iššūkius Lietuvos saugumo politikai, kas bus daroma, kai ūkis stabilizuosis.

Kaip ir jo pirmtakas, A.Kubilius užsienio politiką patikėjo Užsienio reikalų ministerijai (URM). Dėl ankstesnės URM klerkų politikos Lietuva liko izoliuota, įsitempė jos santykiai su sąjungininkais Vakarų Europoje. Dabartinis kursas yra nuosaikesnis, bet reikia atidžiau prižiūrėti ministeriją, ypač jos kadrų politiką.

Algų mažinimo ir mokesčių didinimo politika niekada nebus populiari. Viena svarbiausių politinio vadovo užduočių - žinoti, kokie žingsniai didins žmonių nepasitenkinimą ir jų vengti. Bet nuo premjeravimo pradžios A.Kubilius pro pirštus žiūri į visuomenės pasipiktinimą keliantį neatsakingą valdininkų elgesį. Praeitų metų pabaigoje buvęs Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas skyrė stambias premijas porai dešimčių darbuotojų. Jis nebuvo nubaustas, tik perkeltas į URM.

Gegužės mėnesį paaiškėjus, kad kai kurie Seimo nariai ir ministrai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, premjeras tik pasakė, kad tai - jų sąžinės ir Etikos komisijos reikalas. Kilus masiniam pasipiktinimui dėl prabangių automobilių nuomos, Ministrų kabineto vadovas tylėjo. Smuko jau ir taip menkas pasitikėjimas Seimu bei Vyriausybe, sustiprėjo įsitikinimas, kad politikai yra savanaudžiai, abejingi paprastų žmonių bėdoms.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė mėgino pažaboti šią praktiką, ir jos populiarumas padidėjo daugiau nei 10 kartų. Jei A.Kubilius būtų tai padaręs ir padaręs anksčiau, jo ir Vyriausybės reitingai būtų smarkiai pakilę, ir jam būtų buvę gerokai lengviau prašyti žmonių pasiaukoti bendram labui. Premjeras turi justi gyvenimo pulsą, o įsijautęs į gyventojų nuotaikas daryti atitinkamus sprendimus. Tai jo darbas ir atsakomybė. Užtenka klerkų, kurie gali parengti biudžeto mažinimo planą.

Jau mėnesį aišku, kad braškanti koalicija bus lopoma ištiesiant ranką "darbiečiams". Darbo partija yra nenormali partija, ir ne vien dėl jos odiozinio vadovo. Ne kasdien septyniolika parlamentarų nuvyksta į nedraugišką šalį, susitinka su nuo teisėsaugos besislapstančiu Viktoru Uspaskichu, dalyvauja spaudos konferencijoje, kurioje žarstomi nepagrįsti kaltinimai savo kraštui.

Tarkime, kad tikrai nėra kitos išeities koalicijai išgelbėti. Tačiau premjeras turi paaiškinti ir pateisinti šitokį nutarimą savo elektoratui ir Lietuvos žmonėms. To nepadaryta. Pasak A.Kubiliaus, nereikia sureikšminti jaunystės klaidų. Bet Darbo partijos vadovybę sudaro subrendę žmonės, ne kokie vaikinai. Ir kalbama ne apie klaidą, bet apie nusikaltimą, jei teismas patvirtintų kaltinimus dėl juodosios buhalterijos. Netenkina ir pastabos apie reikalą "peržengti per save", lyg abejonės dėl savų principų gerbimo būtų trūkumas. Nepateikus tinkamo paaiškinimo liks įspūdis, kad ši Vyriausybė veikia taip pat ciniškai, kaip ir Gedimino Kirkilo.

A.Kubilius yra priėmęs gerų sprendimų. Atsisakyta ankstesnės praktikos parlamentines išlaidas laikyti "vokeliniu" priedu. Nors ir netobulas, Nacionalinis susitarimas yra nemažas žingsnis į priekį, siekiant užtikrinti platesnį visuomenės dialogą. Išlaidos mažinamos, stengiantis atsižvelgti į kai kuriuos socialinio teisingumo reikalavimus.

Krizė nebus greit įveikta. Premjeras turi vadovauti Vyriausybei ir dirbti kaip politikas, o ne kaip ūkio specialistas. Ingrida Šimonytė yra pakankamai kompetentinga. A.Kubilius turėtų leisti jai dirbti savo darbą, o jis turėtų užsiimti savuoju. Ypač kai aiškina, kad nėra jokios alternatyvos Vyriausybės priimtiems sprendimams.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"