TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vyriausybės siūlomas kelias veda į nežinią

2009 04 03 0:00

Kelininkai nelinksmai juokauja: "Lietuvoje neseniai pradėjo veikti dviejų K principas: kiekvienas jaučiasi esąs krepšinio ir kelių bei eismo specialistas - visi turi savo strateginių ir taktinių sumanymų šiose srityse." Tie sumanymai ir sprendimai dažniausiai būna diletantiški, o kartais net pražūtingi.

Blogiausia, kai apie kelių tiesimą, jų priežiūrą ir, svarbiausia, finansavimą ima diletantiškai samprotauti aukščiausio rango valstybės pareigūnai. Ir ne tik samprotauti, bet ir priimti atitinkamus sprendimus, kurie akivaizdžiai žlugdo vieną iš nedaugelio šalies pramonės šakų, dirbančių išties pažangiai ir pelningai.

Apie tai su LŽ kalbėjosi 27 įmones vienijančios asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius Sigitas BUBLYS.

- Pastaruoju metu apie kelius šnekama daug. Deja, tos kalbos, kaip ir dauguma jų ekonomine tematika, yra minorinės. Antai naujausios žinios: pagal rengiamą Vyriausybės nutarimo projektą, kuris šiandien bus svarstomas Vyriausybės posėdyje, Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos žada būti mažinamos nuo 1,341 mlrd. iki 626 mln. litų.

Žlugdoma visa ūkio šaka

- Rėžiama daugiau negu perpus! Juk KPPP biudžetas jau vieną kartą apkarpytas. Išeina, kad iš pernai numatytų dviejų milijardų litų šiandien, atėmus iš kelių dar 715 milijonų, liks vos trys ketvirtadaliai planuotų lėšų!

- Realiai šiemet keliai neteks ir tų 626 milijonų. Grąžinus praėjusių metų skolas rangovams ir subrangovams KPPP sąmatoje liktų vargani 277,6 mln. litų. Tai ašaros, ir reiškia ne ką kita kaip faktinį visos šakos bankrotą.

Tuo metu Vyriausybė viešai deklaruoja neva verslo skatinimą, darbo vietų išsaugojimą, stabilų kelių sektoriaus finansavimą. Suprantama, sunkmečiu nereikia norėti, kad viskas būtų taip, kaip anksčiau. Tačiau kai vietoj žadėto mažinimo 6 proc. labai svarbiai ūkio šakai paliekama tik 16 proc., tai verčia abejoti valdžios nuoširdumu ir kelia pagrįstas abejones, ar čia nėra tyčinis visos šios šakos žlugdymas. Pavyzdžių turime... Iki šiol Lietuvos kelių sektorius buvo pagrįstai laikomas vienu pažangiausių šalyje. Jis efektyviausiai panaudojo Europos Sąjungos (ES) paramos pinigus, dirbo kokybiškai ir profesionaliai. O šiandien šios ūkio šakos ateitis neaiški.

- Kodėl neaiški? Priešingai, pakankamai aiški: ji tiesiog žlugdoma. Iš šešių litų atimami net penki! Kas pajėgtų tai atlaikyti? Kita vertus, pasvarstykime: gal dėl visuotinės gerovės verta paaukoti kelių tiesimą ir remontą, metams kitiems iki minimumo sumažinti jų priežiūrą, o jau stabilizavus padėtį grąžinti status quo? Užtat valstybė gaus skudurėlį sudriskusiam biudžetui palopyti. Aišku, visko juo neuždengsi - skylė labai didelė, - bet vis bus gražiau...

- Maždaug taip ir svarstoma. Esą keliai per metus kitus nesubyrės, o atimtos KPPP lėšos šiais visuotinio taupymo laikais vis šiokia tokia parama biudžetui. Suprantama, kritinėje situacijoje privalome susiveržti diržus, bet iš kelių priežiūros jau ir taip paimta daugiau kaip trečdalis finansavimo. Dabar ir tai, kas liko, dar norima dalyti perpus. Sakoma: keliai - tai ekonomikos kraujotaka. Tačiau nuleisk bet kokiam gyvam organizmui šešis septintadalius kraujo, kiek laiko jis pratemps?

O į klausimą, ar nepakenks keliams metai kiti nepriežiūros, atsakymas vienareikšmis: pakenks, ir dar kaip. Dalis mūsų kelių pasidarys maždaug tokie kaip Rusijoje.

Sprendžiant iš retų Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus kalbų šia tema, jis nelabai realiai suvokia situaciją, mini nebūtus skaičius. Praėjusią savaitę premjeras pareiškė, kad taupymo neketina atsisakyti, ir siūlė kelininkams racionaliau skirstyti lėšas, tada neva viskas bus gerai. Esą "suprantamas noras išsaugoti tuos 300 mln. litų. Tačiau pirmiausia bandoma apsaugoti visas socialiai jautrias biudžeto eilutes - tai yra atlyginimai, pensijos. Manau, iš likusių 2 mlrd. litų kelių priežiūrai galima rasti lėšų ir tiltų remontui. Nebūtina Vilniaus-Kauno plento remontuoti 15 kartų. Tai yra racionalių sprendimų klausimas". Taip šnekėjo A.Kubilius.

Apie kokį racionalumą premjeras kalba? Kažkokios pasakos: kodėl minimi iš piršto laužti 300 mln. litų, neva tiek atima, jei realiai atimama 715 milijonų?

Apie kokius mitinius 2 mlrd. kalbama? Absurdas. Premjeras nemato realijų. Kleboniškių tilto incidentas tai puikiausiai įrodė. Laukiame kito tilto avarijos? Neabejotinai sulauksime. Mano žiniomis, vien magistralėse Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys yra 17 prastos būklės tiltų, kuriuos būtina kuo greičiau remontuoti. Ir tai juk reprezentaciniai mūsų keliai. O kas darosi krašto keliuose! Matyt, Vyriausybė nesuvokia padėties rimtumo.

Bedarbius teks maitinti valstybei

- Yra ir kita reikalo dalis - toks "taupymas" lems finansinius nuostolius ir socialines problemas.

- Taip. Suskaičiavome, jog atėmus pinigus iš kelininkų, darbo gali netekti dar apie 4200 žmonių šiame sektoriuje ir su juo susijusiose įmonėse. Turint galvoje, kad 1000 asmenų jau papildė bedarbių minią, padėtis gali tapti nekontroliuojama. Šių metų pradžioje kelių sektoriuje dirbo 7300 žmonių, o kelininkus

aptarnaujančiose ar subrangovų bendrovėse - dar 6000. Sužlugdžius kelininkų įmones ir atleidus iš viso apie 5200 darbuotojų, valstybės biudžetas ir "Sodra" neteks maždaug 60 mln. litų gyventojų pajamų mokesčių, privalomųjų sveikatos ir socialinio draudimo įmokų. Vien asociacijai "Lietuvos keliai" priklausančios įmonės kasmet sumoka valstybei 300 mln. litų įvairių mokesčių. Tačiau dabar šie tūkstančiai bedarbių, užuot kas mėnesį papildę biudžetą, patys prieš savo valią taps jo išlaikytiniais.

Mus bandoma "guosti", neva galėsime pasinaudoti ES lėšomis, nes šioje srityje mūsų patirtis - nepralenkiama. Tiesa, patirties turime. Deja, nėra tų mitinių ES lėšų, nes pačios Vyriausybės "pastangomis" į šių metų traukinį jau pavėlavome. Kaip tik patirtis mums ir sako, kad ES lėšų panaudojimo procesą reikėjo pradėti sausį, na, vasario viduryje. Tik tuomet būtų viltis baigti darbus užsakomuosiuose objektuose iki rugsėjo - galutinio termino, iki kurio galima realiai tikėtis gauti atsiskaitymą už atliktus darbus dar šiemet. Ir tai tik su sąlyga, kad konkursai vyks sklandžiai, jų rezultatai nebus skundžiami teismuose, nes tokių atvejų gana dažnai pasitaiko. O šiandien už lango jau balandis, bet keliuose nei mūsų darbuotojų, nei mechanizmų nematyti. Net konkursai nepaskelbti. Kita vertus, regis, visi žino, kad be nacionalinio finansavimo dalies iš KPPP lėšų išvis neįmanoma gauti ES pinigų.

Eismo saugumas neįkainojamas

- Atvirai pasakius, nelabai suprantu pačių kelininkų pozicijos. Ko jie tyli? Bijo? Juk nėra ko prarasti - pasiekta kraštutinė, išgyvenimo riba. Pamenate, koks triukšmas kilo, kai ta pati Vyriausybė pasikėsino į turgaus prekeivių ramybę? Žiniasklaida kelias savaites gromuliavo šią temą, ekonomistai, Seimo nariai, Vyriausybės atstovai dėstė savo poziciją. Ir prekeiviai laimėjo. Be įnirtingos kovos. O jūs galite akimirksniu išrikiuoti savo sunkiasvorę techniką

prie Seimo rūmų... Žinau, kad tarp kantrių kelininkų jau kyla kalbos pasukti savo plentvolius, greiderius, barstytuvus Seimo rūmų link.

- Na, tokių drastiškų priemonių, tikiuosi, neprireiks, nors žmonės yra žmonės, o alkani ir basi jie nenuspėjami...

Kita vertus, mirtinas valdžios smūgis per itin svarbią strateginę ūkio šaką net ekonomiškai netikslingas. Iš KPPP skiriamų lėšų finansavimą gauna daugiau kaip 1000 įmonių, įstaigų, kitų organizacijų, ūkio subjekto grupių ar fizinių asmenų. Nuo šio sektoriaus finansavimo priklausys ne tik kvalifikuotų kelių tiesimo ir priežiūros specialistų išlikimas darbo rinkoje, jų šeimų gerovė, bet ir kelių naudotojų patiriamos išlaidos. Maža to, važiuojant kokybišku keliu gerokai mažėja degalų sąnaudos, o tai itin svarbu taupymo laikais.

Pagaliau ypač svarbi aplinkybė - eismo saugumas. Važiuojant neprižiūrėtais, duobėtais keliais - o jie netruks tokie tapti - eismo saugumas sumažėja keleriopai. Neišvengiamai gausės avarijų. Gal šią vasarą dar nepajusime to, bet jau rudenį laukime staigaus avaringumo šuolio. Ir šie eismo įvykiai neabejotinai kris ant valdininkų, priėmusių neapgalvotus sprendimus, sąžinės...

Tai ne mano vieno - tai visų eismo specialistų nuomonė. Jie, naudodamiesi visuotinai priimtinomis standartinėmis metodikomis, apskaičiavo, kad pernai, palyginti su 2007 metais, žala dėl eismo įvykių, per kuriuos buvo sužeista ir žuvo žmonių, sumažėjo 879 mln. litų. Tiesa, tų pinigų nepačiupinėsi, iš sąskaitos į sąskaitą nepervesi, tad mūsų valdininkams jie tarsi neegzistuoja.

Pažvelkime iš kitos pusės: jeigu pernai kelininkai, kiti specialistai nebūtų rūpinęsi eismo saugumu, šiandien biudžeto skylė būtų kur kas didesnė. Kelių priežiūra ir eismo saugumas, kurių sąskaita šiandien taupysime, jau per artimiausius kelerius metus virs sunkia papildoma našta po krizės atsigaunančiai valstybei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"