TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vyskupų sinodo belaukiant

2015 08 29 6:00

Dėl naujausios enciklikos „Laudato Si“ be perstojo diskutuojama apie popiežiaus Pranciškaus „žalumą“, „kairumą“, įtaką tikinčiųjų nuomonei aplinkosaugos klausimais. Ypač artėjant Paryžiaus klimato kaitos konferencijai šių metų gruodį. Tačiau porą mėnesių anksčiau Romoje vyks kitų viršūnių susirinkimas. Vyskupai diskutuos apie šeimą, ir jų svarstymai bus svarbūs ne tik katalikams.

Po vasaros atostogų sugrįžęs pontifikas per bendrąją audienciją pabrėžė jautrumo svarbą išsiskyrusių ir naujoje sąjungoje gyvenančių katalikų atžvilgiu. „Šie asmenys nėra ekskomunikuoti“, – sakė Šventasis Tėvas. Skambi frazė nuvilnijo pasaulio žiniasklaidoje ir vėl davė pagrindo spekuliacijoms, susijusioms su spalio mėnesį vyksiančia eiline Vyskupų sinodo asamblėja šeimų sielovados tema. Tai bus tik vienas iš svarstomų klausimų, tačiau gerai atskleidžiantis, kas pastatyta ant kortos.

„Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19, 6), – Katalikų bažnyčios katekizmas moko apie neišardomą vyro ir moters santuokinį ryšį. Būtent todėl Santuokos sakramentą priėmę, tačiau civiline tvarka išsiskyrę ir naujoje sąjungoje gyvenantys asmenys pagal Bažnyčios mokymą – svetimauja, taigi mišių metu negali priimti šv. Komunijos. Bažnytinė santuoka galioja, kol tribunolas neįrodo kitaip. Žinoma, atsiskyrimas nuo sutuoktinio/ės nėra tolygus galimybės priimti to, kas yra „viso krikščioniško gyvenimo versmė ir viršūnė“, praradimui. Tokioje padėtyje atsidūrę katalikai renkasi, ar pradėti naujus romantiškus santykius. Kai kurie lieka vieniši, pirmenybę teikdami amžinajam gyvenimui.

Asmenims, pasirinkusiems gyventi naujoje sąjungoje, kurią Bažnyčia laiko neteisėta, religinis gyvenimas apkarsta. Ir tokių atvejų vis daugėja. Tad dabartinis šv. Petro įpėdinis, kaip ir jo pirmtakai Benediktas XVI bei Jonas Paulius II, imasi šio aktualaus klausimo, teigdamas, jog kiti Bažnyčios nariai neturėtų šių asmenų traktuoti kaip ekskomunikuotų. Popiežius tikisi daugiau geranoriškumo iš aplinkinių. Kiti ieškantieji išeičių iš šios situacijos akcentuoja Bažnyčios tribunolo, dėl pagrįstų argumentų galinčio paskelbti santuoką negaliojančia, vaidmenį. Taip pat pabrėžiama būtinybė gerinti sužadėtinių kursus – kad Santuokos sakramento trokštantieji iš tiesų suprastų, ką reiškia prie altoriaus duodami įžadai. Tačiau daugiausia aistrų kelia pokyčio išsiskyrusiųjų sielovadoje siūlymas – leisti jiems priimti šv. Komuniją.

„Vatikanistai„ po Pranciškaus kalbos išsyk ėmė svarstyti, ar jo žodžiai reiškia palankumą šios idėjos šalininkams. Gal tai dar vienas „kas aš toks, kad juos teisčiau?“ atvejis, kai popiežiaus pareikšta nuomonė apie homoseksualus atvėrė kelią įvairiausio plauko interpretacijoms? Viena vertus, tai gali būti viltingas signalas tiems, kurie nekantrauja permainų Bažnyčioje, kita vertus – žinia, kad jų nebus, tad supratingumo prireiks ir ateityje. Katechezę apie šeimą Romos vyskupas pradėjo nuo to, kad naujos sąjungos sudarymas vis dar galiojant bažnytinei santuokai kertasi su Eucharistijos sakramentu. Jis minėjo būdus, kaip tokį gyvenimo kelią pasirinkusieji gali likti Bažnyčioje: malda, Dievo Žodis, liturgija, religinis vaikų auklėjimas, karitatyviniai darbai ir t. t., tačiau šv. Komunijos tarp jų nebuvo.

Vyskupų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Apibendrinti situaciją galima dviejų kardinolų (turinčių itin iškalbingas pavardes) pozicijomis. Vokietijos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Reinhardas Marxas kalba apie vox temporis vox Dei (laiko balsas – Dievo balsas), pateikdamas argumentų už pokyčius pastoracijoje. Jie neatsiejami nuo naujovių teologijoje, tačiau tai ne bėda. Anot jo, Bažnyčios doktrina laikui bėgant kinta, galima ją atnaujinti, siekiant priartinti Evangeliją prie šiuolaikinių žmonių. Tuo metu amerikiečių kardinolas Raymondas Leo Burke“as nepritaria reformoms mokyme apie santuoką ir perspėja katalikus, kad jie būtų pasiruošę kentėti, o pavyzdžiais laikytų XVI amžiaus šventuosius Johną Fisherį ir Thomasą More'ą, kurių galvos nuriedėjo, nepripažinus Anglijos karaliaus Henriko VIII santuokos su Anne Boleyn teisėta. Jie buvo kankiniai, „siekę apginti ištikimybės principingumą ir santuokos neišardomumą“.

Regis, lyg čia susidurtų griežtas įstatymo raidės laikymasis ir jautrumas kenčiantiesiems. Juk genys margas, o žmogaus gyvenimas dar margesnis. Akivaizdu, kad žmonos paliktas vyras be galimybės bažnytinę santuoką pripažinti negaliojančia patenka į kitokią padėtį nei moteris, atsiskyrusi nuo sutuoktinio dėl patiriamo smurto. Tačiau nemalonią tiesą išgirsti galima ne tik iš griežtųjų, bet ir iš gero norinčiųjų. Leidimas „neteisėtoje santuokoje“ gyvenantiesiems atsistoti eilėje prie šv. Komunijos reikštų radikalią santuokos suvokimo reformą, kurios pasekmės gali būti pražūtingos.

Apie skyrybas kraštutiniu atveju, pavyzdžiui, vienam sutuoktinių išprotėjus, paklaustas garsus XX amžiaus filosofas, teologas Marie-Dominique'as Philippe“as OP atsakė, jog atšaukus Bažnyčios įstatymą dėl neišardomos santuokos, kuris kartais atrodo kaip stokojantis gailestingumo, subyrėtų žmonijos pamatas. „Šeima būtų sunaikinta, o per šeimą – ir žmonijos pamatai. Jeigu Bažnyčia leistų skyrybas, užtikrinu, katalikai imtų kur kas dažniau skirtis, o įkandin jiems – ir visi kiti“, – teigė išmintingasis vienuolis. Štai kodėl naujienų iš būsimojo Sinodo turėtų laukti ne tik katalikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"