TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

XVI Vyriausybė nebus geresnė

2012 11 26 9:09

Savo darbą baigia XV Lietuvos Vyriausybė - pirmoji, kuri išbuvo visą kadenciją.

Kaip beveik ir visos kitos vyriausybės, ji buvo koalicinė. Valdžią su konservatoriais dalijosi liberalai, liberalcentristai ir prie pastarųjų vėliau prisidėjusi Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija arba bent ta jos dalis, kuri nenusigręžė nuo savo vado. Koalicija išsilaikė, nors neapsiėjo be nesutarimų ir įtampos, ypač šių metų pradžioje, kai įsisiūbavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skandalas ir svarstyta, ar liberalcentristai paliks koaliciją, jei tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis bus priverstas atsistatydinti. Skandalas parodė, kaip atskiros partijos valdė ministerijas, lyg šios būtų jų privačios valdos, į kurių vidaus reikalus negali kištis nei kolegos, nei premjeras. Toks ministerijų "privatizavimas" arba jų "supartinimas" kenkia bendram Vyriausybės darbui, bet mažina trintį, leidžia trapioms koalicijoms lengviau įveikti krizes.

Vyriausybė buvo koalicinė, bet ji buvo ir bus žinoma kaip Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. A.Kubilius nustatė jos prioritetus, buvo viešasis veidas, daugiausia atsakingas už jos laimėjimus ir nesėkmes.

Nesunku kritikuoti Vyriausybę ir jos vadovą, nes kai kurios ydos buvo akivaizdžios. Nors būdamas šiltas žmogus A.Kubilius negebėjo laisvai bendrauti su šalies gyventojais, jis sukūrė įvaizdį rūstaus ir griežto vadovo, neketinančio dirbtinai kelti gyventojų nuotaikos, nematančio reikalo viešai užjausti tų, kurie nukentėjo dėl finansų krizės. A.Kubiliui galima dar priekaištauti, kad jam trūko lankstumo. Nutaręs, kad reikia mažinti išlaidas ir biudžeto deficitą, jis net negalvojo apie ūkio skatinimo priemones, nesukūrė plano B, kuris papildytų arba iš dalies pakeistų taupymo programą. Gal A.Kubilius siekė sukurti ryžtingo vadovo įvaizdį, parodyti, kad, priešingai nei pirmtakas Gediminas Kirkilas, jis turi savo poziciją, kurios nekeičia kas trečią dieną, siekdamas visiems įtikti.

A.Kubilius nesirūpino savo populiarumu. Paprastam žmogui, gal net politikui tai būtų dorybė. Bet ne premjerui. Nuo jo populiarumo, nuo žmonių pasitikėjimo juo priklauso jo gebėjimas laimėti rinkėjų pritarimą savo planams, ypač prieštaringesniems. Referendume rinkėjai atmetė planus statyti atominę jėgainę dėl įvairių priežasčių. Turbūt nebuvo daug rinkėjų, kurie sau sakė: "Man ta jėgainė nelabai patinka, bet A.Kubilius ją palaiko, juo pasitikiu, tad balsuosiu už elektrinę."

A.Kubilius neturėjo neoficialaus pavaduotojo iš ministrų, žmogaus, kuriam galėtų patikėti svarbias užduotis, kai jis pats yra užsiėmęs dar opesniais reikalais. Pirmaisiais metais beveik visas A.Kubiliaus dėmesys buvo sutelktas į finansų krizę, vėliau - į energetinę nepriklausomybę, kiti darbo barai buvo apleisti arba ne itin veiksmingai įgyvendinami. Buvo švietimo reforma ir "Sodros" pertvarkymas, bet regresyvi mokesčių sistema liko nepakeista, krašto gynybos finansavimas labai nukentėjo, nematyti didesnio Vyriausybės indėlio formuojant užsienio politiką.

Būtų galima minėti ir kitus trūkumus, pavyzdžiui, nepakankamai tvirtą reakciją į savųjų nusižengimus, viešųjų ir privačių interesų neatskyrimą. Bet nereikia perdėm smulkintis. Ši Vyriausybė buvo gera, o A.Kubilius - bene geriausias Lietuvos premjeras.

Finansų krizė veiksmingai ir greitai įveikta, tad būtų galima manyti, kad tai buvo mažmožis, savaime suprantamas reikalas. Nesibaigiančios problemos kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse primena, jog sėkmė nebuvo garantuota. Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautinės finansų institucijos, suprasdamos, kokius iššūkius premjeras turėjo įveikti, ne be pagrindo gyrė jo politiką.

Negalima neigti, kad daug prisidėjo didelis Lietuvos žmonių kantrumas. Jei žmonės būtų masiškai ėję į gatves protestuoti, būtų buvę sunkiau laikytis taupymo kurso. Kita vertus, A.Kubilius ne tik deklaravo taupymo svarbą, bet ir taikė ją sau bei saviems. Jis gerokai apkarpė savo, ministrų, Seimo narių atlyginimus, sumažino juos trečdaliu. Premjero darbo užmokestis buvo 36 proc. mažesnis negu jo pirmtako. Bent dalis Lietuvos žmonių tai pastebėjo ir įvertino.

Ne mažiau reikšminga, kad ši Vyriausybė buvo pirma, kuri ryžtingai siekė užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Ne tik siekė, bet ir daug pasiekė. Elektros tiltai tiesiami, į priekį juda suskystintų dujų terminalo projektas, nors atominės jėgainės statyba dabar kybo ore. Ankstesnės vyriausybės labiausiai dirbo liežuviu, tad Lietuva liko pažeidžiama.

Vyriausybė protingai veikė vengdama nereikalingos konfrontacijos su Kremliumi, nuolat pabrėždama, kad esama nesutarimų su "Gazprom", o ne su Rusija. A.Kubilius užsitikrino ES palaikymą Lietuvos pastangoms įgyvendinti trečiąjį ES energetikos paketą. Šiuo atžvilgiu buvo gražiai sulošta. ES negali nepaisyti savo direktyvų ar užmerkti akių dėl konkurenciją ribojančių veiksmų, tad ji palaiko ir turi palaikyti Lietuvą. Vyriausybės skundai turėjo įtakos Europos Komisijos sprendimui dėl tyrimo, ar "Gazprom" nepažeidžia antimonopolinių ES taisyklių.

Yra kitų svarbių laimėjimų, tokių kaip žydų turto grąžinimas. Pagrindinė paskata buvo istorinio teisingumo atkūrimas, bet turto restitucija taip pat pagerino tarptautinį mūsų šalies įvaizdį, kuriam vis dar kenkia Lietuvoje vykdytas holokaustas. Daug pažengta gerinant santykius su Izraeliu, nors Lietuva turėtų ieškoti būdų atsiriboti nuo Izraelio politikos palestiniečių atžvilgiu.

Reikšmingu žingsniu reikia laikyti Nacionalinės lituanistikos plėtros programos patvirtinimą. Skiriama daugiau lėšų moksliniams tyrimams ir jų tarptautiniam prieinamumui, naujoms lituanistikos duomenų bazėms kurti ir palaikyti. Siekiama sukurti Baltistikos centrą. Įsisąmoninta, kad jei Lietuva nesirūpins lituanistika ir tautos paveldu, kiti tikrai to nedarys.

Įspūdinga A.Kubiliaus pergalė Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje parodė, kad jis nebuvo toks nepopuliarus, kokį jį vaizdavo apklausos. Naujajai Vyriausybei pradėjus klupinėti didės supratimas, kiek nuveikė A.Kubilius. 2009-2012 metai nebus laikomi Lietuvos aukso amžiumi, bet nemažai žmonių bus priversti pripažinti, kad Lietuva buvo valdoma gerai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"