Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Z. Vaigausko politinio ilgaamžiškumo paslaptis

 
2017 06 27 6:00

Praėjusią savaitę Seime prisiekė naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) su naująja pirmininke Laura Matjošaityte priešakyje. Taip baigėsi daugiau kaip 20 metų trukusi Zenono Vaigausko, kaip VRK vadovo, karjera. Jos trukmė, džiuginusi Z. Vaigauską, mus turėtų versti labai susirūpinti.

Kodėl valstybėje, kuri skelbiasi esanti teisinė ir demokratinė, vienas svarbiausių postų buvo tapęs tarsi amžinas, o pats Z. Vaigauskas – nepakeičiamas. Buvęs Lietuvos demokratinės darbo partijos sekretoriato konsultantas ir prezidento Algirdo Brazausko patarėjas per savo karjerą „pergyveno“ visus šalies vadovus ir pareigas paliko tik dabar.

Kritikos Z. Vaigauskui ir VRK netrūko po kiekvienų rinkimų, bet, nepaisant tam tikro paburbėjimo tarp politikų, jis kaskart buvo perrenkamas dar vienai kadencijai. Šis pareigūnas turėjo kalbos dovaną ir gebėjo parodyti savo kvalifikaciją rinkimų klausimais, kai to tik prireikdavo. Bet juk gerų specialistų mūsų valstybėje yra ir daugiau. Kaip nutiko, kad teisininkė L. Matjošaitytė, tik praėjusią savaitę išrinkta VRK vadove, taip ilgai sėdėjo ant atsarginių suolelio?

Pamėginsiu įvardyti kelias pagrindines priežastis, kurios buvo virtusios VRK veiklos taisyklėmis. Kiekviena jų turėtų skatinti susimąstyti apie demokratijos padėtį mūsų šalyje. Z. Vaigauskas čia, kaip sakoma, „visiškai ne prie ko“. Jis tiesiog gerai suvokė, ko reikia aukščiausio rango politikams, ir tai sėkmingai panaudojo praktikoje.

Pirma taisyklė – gerai išmanyti „aparatinius žaidimus“, o tai itin artima užėmusiems įvairius postus sovietų Lietuvoje. Būti nuolankiam, paklusniam aukščiausiajai valdžiai.

Antra taisyklė – neturėti jokių iniciatyvų dėl rinkimų proceso, net ir įstatyminių, nes iniciatyvos gali nepatikti kokiam nors aukštam politikui. Nors po kiekvienų rinkimų VRK sulaukdavo pastabų dėl vienokių ar kitokių teisinio rinkimų reguliavimo spragų, geriau būdavo laukiama, kol kokios iniciatyvos kils iš pačių politikų.

Savo ruožtu politikai VRK darbuotojams sudarė šiltnamio sąlygas, net nekeldami klausimo, ką VRK vadovai, gaudami gana padorią algą, veikia tarp rinkimų. Logika lyg ir reikalautų, kad VRK analizuotų rinkimų procesą ir teiktų pasiūlymus, kaip jį tobulinti, kad po rinkimų turėtume valdžią, maksimaliai atspindinčią piliečių lūkesčius, o visi kandidatai per rinkimus turėtų vienodas galimybes.

Lietuvoje per rinkimus iki šiol egzistuoja dvejopi standartai, bet VRK to nepastebi. Partijų, gaunančių milijonus iš valstybės biudžeto, kandidatai turi daugiau galimybių laimėti rinkimus nei likusieji. Tad pinigai dažnai ir lemia mūsų rinkimų rezultatus.

Trečia taisyklė – VRK prisiimti kaltę už bet kokias problemas per rinkimus, net jeigu jos kyla dėl netobulų įstatymų. Tiesa, pagal galimybes Z. Vaigauskas pastaruoju metu į nemalonesnius pasiaiškinimus stengdavosi siųsti savo pavaldinius, įskaitant ir L. Matjošaitytę, kuri dar iki išrinkimo VRK pirmininke tapo komisijos veidu.

Z. Vaigauskui pasitraukus kyla mažiausiai du klausimai.

Zenonas Vaigauskas tiesiog gerai suvokė, ko reikia aukščiausio rango politikams, ir tai sėkmingai panaudojo praktikoje.

Pirmas – kaip tiek metų dirbusi institucijoje, kurios svarbiausias veiklos principas buvo nerodyti jokių iniciatyvų, elgsis naujoji VRK vadovė ir jos komanda? Ar pagaliau bus suvokta, kad VRK turėtų dirbti ne tik rinkimų dienomis? Laikas tarp rinkimų negali būti tarsi ilgos atostogos. Kokia nors valstybės institucija turi analizuoti rinkimų procesą, teikti pasiūlymų dėl jų tobulinimo, kartais net tokių, kurie gali nepatikti vienam ar kitam politikui. Labai tikiuosi, kad L. Matjošaitytė tai supranta.

Būtent ji pastaruoju metu dažniausiai ir dalyvaudavo įvairiuose pasitarimuose svarstant, kaip, pavyzdžiui, reikėtų užkamšyti spragas, dėl kurių pasitaiko balsų pirkimo atvejų.

Antras klausimas – ką darys iš pareigų pasitraukęs Z. Vaigauskas? Vakaruose asmuo, žinantis politikos užkulisius, tuojau pat sėstų rašyti memuarų. Jie, matyt, galėtų atskleisti mums dar vieną priežastį, kodėl Z. Vaigauskas taip ilgai vadovavo VRK.

Įdomu, ar atsitiktinumas, kad būtent vadovaujant Z. Vaigauskui lemiamu metu per ne vienus prezidento rinkimus strigdavo VRK kompjuteriai, o kai jie „atgydavo“, jau rodydavo rezultatus, kurių reikėjo tiems, kurie turi valdžią ir įtaką mūsų šalyje.

Bet ar išdrįs Z. Vaigauskas parašyti apie tas kompiuterių strigimo priežastis ir kitus dalykus, kurių netrūko VRK darbe? Valstybei, jos piliečiams tai būtų labai naudinga, kad visų šių recidyvų būtų išvengta ateityje.

Ar ne už tylėjimą šis asmuo daugiau kaip 20 metų buvo laikomas VRK vadovo poste? Ar gali kas nors pasikeisti, kai jis dabar laisvas rašyti ką tik nori?

Labai tikiuosi, kad VRK vadovaujant L. Matjošaitytei daugiau šios institucijos kompiuteriai lemiamu momentu nestrigs, o šiukšlynuose nebus rasta maišų su pradangintais balsais už kam nors neįtikusį kandidatą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"