TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žaliasis tiltas ir Lietuva

2008 08 09 0:00

Žaliasis tiltas - be spalvos. Lietuva - be savigarbos.

Nusikratėme sovietinės okupacijos, bet niekaip nepajėgiame atsikratyti tos siaubingos praeities ženklų, tebestovinčių mūsų žemėje.

Kiekvieną kartą einant per Žaliąjį tiltą nusmelkia nemalonus jausmas - esi "sveikinamas" sovietinių karių burliokiškais veidais, laikančių "pergalės" vėliavą, javų kirtėjų, nešančių didelę gubą, tarsi pasirengusių maitinti "smetoninės buržuazinės Lietuvos" nustekentą alkaną žmogelį. Tokia tų "meno kūrinių" tematika. Toks Lietuvos prisistatymas turistams.

Žiūrint į skulptūras mintyse prabėga Sibiro taigos platybės, tūkstančių tūkstančiai mūsų tautiečių, numarintų be trupinėlio duonos, nukankintų. O sovietų kariai iki šiol tebestovi mūsų Tėvynės "sargyboje", ant Žaliojo tilto. Jie laikomi čia, nes jų nukėlimas gali pakenkti tarpvalstybiniams santykiams su "draugiška kaimyne".

Estai nebijojo. Bet mes - ne estai, mes dar nesame savo krašto šeimininkai, ir valstybės garbė mums dar nėra prioritetas.

Dėl garbės.

Puiku, kad mūsų komandos į svetimą krepšį įmestų taškų persvara garsina Lietuvos vardą. Spauda ir televizija apie tai vis praneša, džiaugiasi nuopelnu Lietuvos garbei.

Bet kiek spauda ir televizija skiria dėmesio visos Lietuvos "komandos" priekyje dirbantiesiems? Yra jų nemažai ir Europos Sąjungos, ir įvairiose kitose tarptautinėse komercinėse ir kultūros struktūrose. Jų darbu nemažai naudingų kamuolių įmetama į mūsų kultūros ir ekonomikos krepšį.

Gaila, bet šių darbininkų triūso vaisius užgožia gausybė mūsų parlamentarų padarytų juodžiausių darbų, kasdien vis naujų. Rinkome tuos parlamentarus mes patys, tikėdami jų pažadais. Prisiekę tarnauti ir dirbti Lietuvos žmogaus gerovei, jie daugelį apgavo, žadėtąjį rojų pasiėmė patys (prie gražiausių ežerų).

Einančiai per Žaliąjį tiltą iškilo iš pasąmonės mūsų Tautos Himno autoriaus Vinco Kudirkos prieš 112 metų (XIX šimtmečio gale) "Lietuvos tilto atsiminimuose" ir "Viršininkuose" rašyti žodžiai. Pradėjau ieškoti panašumo tarp jo pavaizduotų ir dabartinių tarnautojų Lietuvai.

V.Kudirka rašė: "Tai jokie žmonių tarnai, tai išgamos, kyšininkai, savanaudžiai ir tų žmonių, kuriems turi tarnauti, išnaudotojai. Tai nusikaltėliai, kurių laukia kalėjimas ir Sibiras, nes jie ūkiškai skurdina žmones. Jie trokšta valdžios ir stovi galąsdami dantis, visada alkani, kaip vilkai, matydami kitoje pusėje tik avių kaimenę, kuri nenuvokianti, nesuprantanti ir neišmananti."

Daug panašumų galima rasti su šiandieniniais trokštančiaisiais tarnauti Lietuvai, jos žmogui. Anot V.Kudirkos, visi norintieji įeiti į valdžią stipriai organizuoja masę rėmėjų, kad masė taptų uždanga "jų menkystės, jų neteisėtumo ir nedoro gyvenimo. Tai žmonės be sąžinės, be doros pagrindų, žemiausių instinktų. Jie laukia, kaip šunys, nenustygdami nuo grandinės paleisti, kad draskytų, plėštų, o kitoje pusėje ta minia tamsių žiopsančių žmonių, apsipratusių su visokiomis skriaudomis, priimanti tai kaip Dievo bausmę ir nesistengianti savęs apginti." Tai iš 1893 metų "Varpo".

V.Kudirka, išnaudodamas kiekvieną progą, ragino tautą pabusti ir kovoti su skriaudėjais. Tai buvo caro laikais. Dabar - kitaip.

Mūsų gyvenamuoju laiku daug žmonių, kurie toje, anot rašytojo Kazio Sajos, neregių žemėje Lietuvoje dar mato ir seka kandidatų į Seimą eiseną, stebisi kai kurių asmenų, nusikaltusių ir valstybei, ir tautai, drąsa balotiruotis į aukščiausią valstybės instituciją. Į klausimą, kodėl jie tai daro, atsakymas suprantamas (tik ne žiopsančiai kaimenei) - vilko darbui (pagal V.Kudirką).

Matant, kas dedasi mūsų valstybės gyvenime, tikrai reikia visiems atsibusti ir atversti naują mūsų valstybei lapą. Reikia įrodyti, kad nesame akli. Matome ir oro akrobatus, ir maną, iš dangaus mėtomą (įvairių niekniekių pavidalu), girdime tuščiažodžiavimus ir scenoje, ir televizijos laidose.

Ateinančią Seimo kadenciją, manau, matysime dar ne vieną iš buvusių parlamentarų, garbingai tarnavusių Lietuvai ir jos žmogui.

Bet reikia labai plačiai atverti vartus aukštąjį mokslą baigusiai jaunajai profesionalų kartai. Jų sąžinė nebuvo sovietinio mąstymo sukaustyta, todėl sąžiningai dirbdami įvairiose srityse jie įgis patirties ir kurs Lietuvos gerovę. Ateitis - jų rankose. Tokiems visada reikėtų linkėti V.Kudirkos žodžiais, kad šviesa ir tiesa jų žingsnius lydėtų.

V.Kudirkos jausmai Tėvynei nutolino mane nuo Žaliojo tilto "sargybinių"...

Eidama per šį tiltą (gyvenu netoliese) visada vaizduojuosi, koks malonus jausmas užplūstų, jei čia matyčiau Petro Rimšos artoją su arkleliu, plėšiantį žagre Lietuvos žemę savo šeimos duonai auginti. Lietuvos vargo mokyklos mokytoją Motiną, verpiančią siūlą šeimos aprangai, mokančią vaikelį lietuviškos abėcėlės. Jauną linksmą bernužėlį su kepurėle, tautinių raštų juosta persijuosusį, traukiantį visu ilgiu savo armoniką, šokdinantį liekną ilgakasę lietuvaitę su rūtų vainikėliu ant galvos, tautiniais raštais išmargintu sijonu.

O, kaip būtų miela eiti per tokį tiltą! Visi būtume ant lietuviško tilto, sostinėje, prie ramiai tekančios Neries. Ir norėtųsi uždainuoti: "Mano sieloj šiandien šventė!"

Ir gidas, ekskursantams rodydamas Vilnių, esu tikra, su meile aiškintų tokių simbolių reikšmę Lietuvai.

Dabar gidas aiškina sovietų istoriją. Tai didelis nesusipratimas ir valstybės garbės nepaisymas - laikyti okupanto simbolius praėjus dviem dešimtmečiams po Nepriklausomybės atkūrimo, rodyti juos turistams.


Jadvyga A.Damušienė - JAV lietuvių visuomenės veikėja, prof. Adolfo Damušio (1908-2003) žmona. Dirbo įvairiose lituanistinio švietimo įstaigose, drauge su kitais kūrė Amerikos lietuvių jaunimo stovyklą "Dainava", jai vadovavo. Kaip ir vyras, aktyviai dalyvavo Lietuvių fronto bičiulių veikloje.

Nuo 1997 metų gyvena Vilniuje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"