Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Žalingi įpročiai biudžete išlieka

 
2016 10 20 6:00

Seimas pradėjo svarstyti kitų metų biudžeto projektą. Gera naujiena mažiausiai uždirbantiesiems – didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Dėl to gyventojų pajamos per mėnesį į rankas padidėtų iki 16,5 euro, o auginančiųjų vaikus – iki 24 eurų. 

Deja, neatsisakyta senų blogų įpročių: biudžetas deficitinis, viešosios išlaidos auga sparčiau nei pajamos, didinama valstybės skola, planuojamos brangios abejotino poreikio valdiškos investicijos. Subalansuoti biudžetą itin svarbu prastėjant šalies demografinei situacijai, kai, mokesčių mokėtojų mažėjant, toliau didėjanti valstybės skola lems didesnę mokesčių naštą ateityje.

Išleisti daugiau, nei surinkti – žalingas įprotis, jo atsikratyti kasmet žadama, tačiau pastangų trūksta. Kitų metų biudžeto projekte pajamos išlaidas viršija 583 mln. eurų. Ar toks deficitas pagrįstas? Finansų ministerija tikina – taip. Anot jos, didžioji dalis papildomų išlaidų atsiranda dėl finansavimo didinimo krašto apsaugai (150 mln. eurų), socialinio modelio įgyvendinimo (250 mln. eurų) ir NPD didinimo (144 mln. eurų). Su tuo galima sutikti – laikomasi užsibrėžtų įsipareigojimų. Tačiau šį papildomų išlaidų poreikį juk galima finansuoti iš augančių biudžeto pajamų ir turėti nedeficitinį biudžetą. Pavyzdžiui, kitąmet planuojama surinkti net 590 mln. eurų daugiau mokesčių, nei numatoma gauti šiemet. Tačiau šia proga nepasinaudojama. Kad ir kiek pinigų suneštume, jų vis tiek trūksta. Deficitas ir augančios išlaidos toliau bus finansuojama skolintomis lėšomis.

Biudžeto rengėjai neatsikrato ir kito žalingo įpročio – neišskirti išlaidų prioritetų. Juk jei mes, pavyzdžiui, perkame automobilį, žinome, kad galbūt teks pasispausti atostogaujant, nes pinigų viskam neužteks. Taip turėtų būti planuojama leisti ir mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau kitąmet išlaidos didinamos beveik visose srityse: viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai (69 mln. eurų daugiau nei šiemet), aplinkosaugai (59 mln. eurų), sveikatos apsaugai (26 mln. eurų), poilsiui, kultūrai ir religijai (23 mln. eurų), švietimui (139 mln. eurų), socialinei apsaugai (136 mln. eurų). Valdžia, rengdama biudžetą, lengvai randa, kur išleisti daugiau, o kaip perskirstyti lėšas, kad bendros išlaidos nedidėtų, tampa neįmanoma misija.

Žalingas įprotis, ateityje gresiantis itin skaudžiomis pasekmėmis, skolinimasis. Kitąmet valstybės skola padidės 1,5 mlrd. eurų ir 2017-ųjų pabaigoje sudarys apie 17,4 mlrd. eurų. Per dešimtmetį vienam gyventojui tenkanti valstybės skola išaugo 5 kartus ir toliau auga. 2005 metais kiekvienas gyventojui teko apie 1200 eurų skola, 2015 metais – apie 5800 eurų, šiais ir kitais metais vienam gyventojui tenkanti skola jau perkops 6000 eurų. Subalansuotas biudžetas ir gyvenimas neprasiskolinus mums žadamas kasmet, tačiau į skolas klimpstama vis giliau. Dabar gali pasirodyti, kad skolintis yra pigu, nes tokia rinkos situacija. Tačiau tai nesitęs amžinai. Kada nors palūkanos kils ir skola taps dar didesne našta.

Negana to, už ankstesnių metų skolas palūkanoms mokėti atseikėjame apie 600 mln. eurų per metus. Jei nereikėtų mokėti šių palūkanų už valstybės skolą, vidutinę senatvės pensiją būtų galima padidinti apie 70 eurų.

Atsikratyti įpročio brangiai ir ne visada tikslingai investuoti nesistengiama, nepaisant net Valstybės kontrolės perspėjimo. Kitąmet valdiškiems investiciniams projektams skirsime per 1,4 mlrd. eurų (172,7 mln. eurų daugiau nei šiemet). Beveik pusė visų lėšų bus dengiama iš mūsų valstybės biudžeto, kita dalis finansuojama iš Europos Sąjungos ir kitokios finansinės paramos. Ateityje investicijas dar ketinama didinti.

Niekaip neišgyvendinant minėtų žalingų įpročių, neįmanoma atsikratyti ir įpratimo nuolat didinti mokesčių naštą. Nors kitąmet įvesti naujų mokesčių nesiūloma, mokesčių našta augs: didės akcizai tabakui ir alkoholiui, augs pajamų mokestis už verslo liudijimą, galbūt nebeliks pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui.

Be to, toliau didėjanti skola virs didesniais mokesčiais ateityje. Juk visų valdžių skolas atiduoda ne kas kitas, o mokesčių mokėtojai. Už valdiškas investicijas taip pat moka mokesčių mokėtojai. Į tai reikia žiūrėti itin rimtai, nes šalies ilgalaikės demografinės tendencijos prastėja. Darbingo amžiaus gyventojų mažėjant, į valstybės biudžetą jiems tenka sunešti vis daugiau pinigų. Šiemet kiekvienam darbingo amžiaus žmogui vidutiniškai tenka sumokėti apie 6130 eurų mokesčių, prieš penkerius metus – vidutiniškai 4530 eurų, prieš dešimtmetį – apie 3600 eurų. Nemažėjant valstybės išlaidoms ir skolai, mokesčių mokėtojus ateityje slėgs dar didesnė mokesčių našta.

Ką daryti? Atsikratyti minėtų įpročių. Pirma, užtikrinti, kad biudžeto išlaidos neaugtų sparčiau nei pajamos, t. y. subalansuoti biudžetą. Antra, nedidinti skolos. Trečia, atsižvelgti į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir racionaliai planuoti valstybės investicijas. Biudžeto lėšas reikia naudoti atsakingai, nes tai – mokesčių mokėtojų sunkiai uždirbti pinigai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"