TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žemaitė ieško autoriaus

2016 02 27 6:00

Žemaitė – „Lietuvos žinių“ žmogus. Mūsų kolegė. Dėl laikraščio labo ir kalėjime pasėdėjo. „O Julija, – tai tavo kelias...“ – kaip rašė Salomėja Nėris. Julija – sava, pažįstama, artima kaip tas vasaros vidurdienis. O tolima – kaip žvaigždė. Moteris su Paslaptimi, gal net neįspėjama, labiau neįspėjama nei kitų paslaptėlės. O taip norėtųsi.

Todėl tiek daug studijų, nardinančių į Žemaitės stebuklą: Kazio Umbraso, Adolfo Sprindžio, Donato Saukos, Janinos Žėkaitės, Dalios Kučėnienės ir kitų, kitų, kitų.

Daugybė poetinių dedikacijų Žemaitei. Vyrų – ne itin talentingai surašytos. Šakėmis ant vandens – todėl niekas jų ir neprisimena. O iš moterų – net Vilijos Šulcaitės paskyrimas švyti Žemaitės žvaigždės dulkėmis.

Nekalbant jau apie Aldonos Puišytės rapsodijas ar chrestomatine tapusią Juditos Vaičiūnaitės padarytą kaimiškos madonos „fotografiją“ su žibalinės lempos nimbu ir žieminiais obuoliais.

Traukia – štai tas žodis. Žemaitė traukia. Tą patyrė Vincas Mykolaitis-Putinas – buvo pradėjęs rašyti dramą „Žemaitė“. Kaip gaila, kad neišlaikė kūrybinės įtampos.

Parašyti pjesę svajojo Aldona Liobytė. Viename laiške Žemaitės „Raštų“ rengėjo Aleksandro Žirgulio prašė patarimo, ką reikėtų paskaityti apie „ją ir jos laikotarpį“, kokia medžiaga naudotis. „Čia veikia ir profesinis pavydas – negaliu leisti Žemaitę „apdirbti“ Būtėnui su Kernagiu“, – sarkastiškai nurodė motyvus A. Liobytė, galvoje turėdama Juliaus Būtėno ir Aleksandro Kernagio veikalą scenai apie Julių Janonį „Pamilau dangaus žydrumą“ ir galbūt tolesnes šio dueto literatūrines ambicijas.

A. Liobytei buvo lemta parengti Žemaitės apsakymų inscenizacijų, o pjesę parašė Kazys Inčiūra. 1964-aisiais jo „Žemaitė“ pastatyta Kauno dramos teatre, taip pat išleista atskira knygele. Henriko Vancevičiaus spektaklis tuomečius žiūrovus traukė kaip medus vien jau lietuviška tematika ir pagarba klasikei. Pagrindinį vaidmenį sukūrusios aktorės Birutės Raubaitės darbą „Tarybinėje moteryje“ labai šiltai įvertino teatro kritikė Dana Rutkutė: įsijausta, įsižiūrėta ir pamilta, kaip tik ši teatro vertintoja gebėjo. Povilą Višinskį ir Šatrijos Raganą vaidino patys gražiausi tuomečio Kauno teatro aktoriai: Regimantas Adomaitis ir Gražina Balandytė – karališka pora! Šiandien abu lyg susitarę tvirtina, kaip blogai jie ten vaidinę...

O D. Rutkutė šiandien diplomatiškai pastebi, kad pjesė turėjo atitikti tuomečius reikalavimus: ką galima pasakyti apie „liaudies rašytoją“, ko negalima. Ji turėjo būti įstatyta į tam tikrus rėmus. „Va dabar tai įdomu būtų apie tą jos gyvybingumą pabandyti kalbėti, – kalba D. Rutkutė. – O tada žmonės arba nežinojo, arba nekėlė į viešumą kai kurių dalykų.“ Taip pasako D. Rutkutė ir čia pat suabejoja, ar tikrai visada reikia viską išpasakoti, iškalbėti, paviešinti. Tarkim, ji pati neleidusi sau visko pažerti viešumai. Ypač to, už ką smalsioji visuomenė daug atiduotų, kad tik sužinotų.

Nepralenkiama bylotoja apie Žemaitę – Bitė Vilimaitė. Jos lakoniškųjų novelių apie Žemaitę ciklas – lyg ir apie nieką, lyg ir nieko ten itin svarbaus, didaus, o viskas yra, viskas svarbu ir didu, yra esmė: laikas, žmogus, rašytoja, jos aplinkuma, yra drama ir yra visas pasaulis. Yra Žemaitės žvaigždė.

Dar vienos pjesės apie Juliją autorė Vidmantė Jasukaitytė yra pasakojusi, kaip godžiai kažkada pripuolusi prie Žemaitės laiškų, atvėrusių jai visai kitą rašytoją, nei buvo pristatinėjama per studijas universitete. Tarp tos korespondencijos – meilės laiškai Konstantinui Petrauskui, paskelbti jau 1957-aisiais, šeštajame „Raštų“ tome.

Jeigu ne jie, nebūtų nė Aldonos Ruseckaitės romano „Žemaitės paslaptis“, kurį pernai išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knyga pasirodė ne metų pradžioje, bet buvo taip aktyviai perkama, kad tapo viena perkamiausių šios leidyklos metų knygų.

Šiek tiek su lakuotų žurnalų pasimėgavimu laiškų buvimas čia pateikiamas kaip staigmena, sensacija, pikantiška naujiena. Kita vertus, taip, teisingai, juk tai priartinimas prie šiandieninės publikos. Knyga suformuota taip, kad jos neatstumtų ir tų žurnalų auditorija. (Kaip ir Barboros Radvilaitės atveju – susidomėjimas išskirtine asmenybe netrunka susipinti su rinkodara, suprekinimu, popsu: kas gi griežtai atskirs, atribos vieną nuo kito?)

Biografinės žinios, surinktos ir atrinktos iš visokių šaltinių, dėstomos įvairiais publicistikos pavidalais, suradus savitą ritmiką ir melodiką – tarsi rečitatyvą, vietomis mielai plepų, o kartais bandant atitaikyti Rašytojos kalbėsenos bangas.

Su fantazijos proveržiais, bet kaip tik daugiau minties laisvės ir fantazijos, leidžiančios atitrūkti ir interpretuoti, norėtųsi ten, kur mėginama daryti apibendrinimus – įminti Žemaitės meilę, apskritai asmenybę.

Autorė – ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovė, tad dauguma šaltinių, kuriais naudojosi, jai buvo nesunkiai prieinami. Turbūt dėl tos pačios priežasties rašytojai paprasta buvo prakalbinti muziejuje saugomus Žemaitės daiktus: rankinuką, batus, skarelę ir kitus.

Pačios Autorės buvimo ir dalyvavimo šįkart mažiau nei kitoje labai populiarioje A. Ruseckaitės knygoje – apie Maironį („Šešėlis JMM“; Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai).

„Šešėlyje JMM“ daugybė vingrių istorijų. Skaitytojams įstringa. Man labiausiai įstrigo Profesorės paveikslas, tiksliau, kiek ir kaip tai herojei leidžiama pabūti Autorės paunksnėje: tokiai lyg jau atgyvenai, sausai nuobodai, dargi komunistėlei, beveik nežinia ko prisišliejusiai prie Maironio.

O taip, norisi pabūti ir šalia Maironio, ir šalia Žemaitės. Ir šalia, ir su jais. Ačiū visiems, kas tarpininkauja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"