TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žinia V. Putinui iš Normandijos ir Kijevo

2014 06 10 6:00

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik vienu metu gavo aiškią žinią iš pradžių Normandijoje, o paskui ir iš Kijevo: pasaulis, įskaitant Ukrainą, nesitaikstys su Europos valstybių teritorijos aneksija ar bandymais sukelti karą kitoje šalyje, o pats valstybės prezidentas, ne tik jo vadovaujama valstybė, gali atsidurti izoliacijoje.

Asmeninę izoliaciją V. Putinas jau pajuto. Nors kai kurių įtakingų šalių vadovai, atvykę į Normandiją paminėti sąjungininkų Antrajame pasauliniame kare išsilaipinimo, su juo panoro susitikti, buvo ir tokių kaip Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas - net nepadavusių jam rankos. Atvykęs į renginį, kuriame pagarbiai kalbėta ir apie sovietų kariuomenės indėlį įveikiant vokiečių fašizmą, Rusijos vadovas nebegalėjo būti dėmesio centre kaip anksčiau. Buvo keičiama net renginio programa, kad tik V. Putinas neatsidurtų greta JAV prezidento Baracko Obamos.

O štai pokalbio, nors ir trumpo, su išrinktuoju Ukrainos prezidentu Petro Porošenka jam nepavyko išvengti. Tuo pasirūpino Vokietijos ir Prancūzijos valstybių vadovai. Po jo Rusijos prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas perdavė V. Putino žodžius, kad reikia baigti ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje, o P. Porošenka per inauguracijos ceremoniją paskelbė išsakęs mintį, jog Krymas buvo ir bus Ukraina.

Ir visa tai po triumfo valandų Krymo aneksijos proga, V. Putino išgyventų ne tik Maskvoje, bet ir Sevastopolyje. Po milžiniškų reitingų augimo, susijusio su nacionalizmo ir net šovinizmo atmosferos kaitinimu, Rusijos žmonės priėmė tai, kad Krymas tapo Rusijos dalimi. Kaip teigta, grįžo namo. Dėl viso to Normandijoje Rusijos vadovui V. Putinui teko išgyventi vienišumo valandas. Visi džiaugėsi pergale prieš fašizmą, o šalia vaikštinėjo Anglijos karališkoji šeima, jos atstovas princas Charlesas privačiame pokalbyje V. Putino veiksmus lygino su Hitleriu. Kaip ir įtakingas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partijos narys, finansų ministras Wolfgangas Schauble.

Nors Vokietijoje blogo tono dalyku iki šiol laikyta kito asmens veiklą lyginti su Hitlerio, šį kartą nemaža dalis žiniasklaidos tai darė. Vakarų spaudoje pasirodė straipsnių, kuriuose klausiama, ar buvo verta tokį politiką kaip V. Putinas kviesti į Normandiją.

Pati Rusija iki šiol fašistus įžvelgė tik Ukrainoje. Kijeve, šios šalies atstovų teigimu, sėdėjo chunta, o vadinamieji fašistai iš Dešiniojo sektoriaus, kaip vėliau aiškinta, infiltruoti į Nacionalinę gvardiją, neva rengė baudžiamąsias ekspedicijas Rytų Ukrainoje kaip kažkada naciai.

Šia propaganda - žinoma, su aukščiausios Kremliaus vadovybės žinia - patikėjo nemaža žmonių Rusijoje ir Ukrainoje, Donecke bei Luhanske. Bet perskaitęs kai kurių aktyvistų, iš Rusijos permestų kurstyti neramumų, mintis supranti, kad vietos žmonių palaikymo jiems trūksta, todėl jie ragina siųsti iš Rusijos vis naujus būrius.

Tai kas nutiks, jei po susitikimo Normandijoje V. Putinas, norėdamas atgauti bent šiek tiek pagarbos tarp Vakarų šalių vadovų ir išvengti naujų sankcijų, užkirs galimybę ginkluotiems asmenims patekti į Ukrainos teritoriją, kaip jis jau pažadėjo? Ligšioliniai jo šalininkai Rytų Ukrainoje ir Rusijoje pavadino tai nacionalinių interesų išdavyste.

Įdomu, kad panašiai V. Putino pažadą užkirsti sienos perėjimą smogikams vertina ir kai kurie Lietuvos visuomenininkai, tarsi jie norėtų, kad kada nors ,,žalieji žmogeliukai“ imtų plūsti per Lietuvos sieną ir mus "ginti" nuo kokių išgalvotų fašistų ir Vakarų. Tenka pripažinti, kad ir dalį lietuvių putiniška propaganda paveikė ne mažiau kaip Rusijos žmones ar rusakalbius Lietuvoje, šlovinusius Rusiją šį savaitgalį Vingio parke.

O V. Putinas netrukus gali susidurti su džinu, kurį pats išleido iš butelio. Jam gali tekti aiškinti, kad veiksmai Ukrainoje buvo neteisingai suprasti, o vakarykščiai šalininkai ims kaltinti jį silpnumu bei savo (gal dar ir grupės draugų verslininkų, pajutusių pirmas ekonominių sankcijų pasekmes) interesų paisymu. Šį savaitgalį P. Porošenkos ištiesta ranka Rytų Ukrainos žmonėms, bet ne banditams, leidimas grįžti į Rusiją tiems, kas neprašytas į Ukrainą atėjo su ginklu, siūlymas nutraukus karą skelbti rinkimus į vietos savivaldą Donbase gali sustabdyti vis dar besitęsiantį karą Rytų Ukrainoje.

Yra tvirtinančiųjų, kad V. Putinas siekė tik Krymo aneksijos, o įvykius Rytų Ukrainoje pradėjo tam, kad turėtų patogią derybinę poziciją atsitraukti reikalaudamas Krymo prijungimo prie Rusijos pripažinimo. Tačiau P. Porošenka nenori V. Putinui atiduoti ir Krymo. Ir tarptautinei bendruomenei turi būti svarbu ateičiai nepalikti precedentų aneksijai.

Toks signalas iš Normandijos ir Kijevo griautų visus V. Putino, kurį kai kurie siekiantys įsiteikti Rusijos politologai jau vadino rusiškųjų žemių vienytoju, imperinius planus. Tačiau liaudies respublikų sukūrimo Rytų Ukrainoje siekiantys separatistai pareiškė, kad atmeta P. Porošenkos siūlymą sudėti ginklus. Jeigu V. Putinas vykdytų duotą pažadą, o nežaistų dvigubo žaidimo, matytume, ar tas ginkluotas pasipriešinimas yra ir vietos žmonių valia, ar atneštas rusiškų automatų vamzdžių. Bet kad tai suprastų, tarptautinė bendruomenė turi pareikalauti Rusijos užtikrinti jos sienų kontrolę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"