TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žinoti, ko reikia

2011 09 28 0:00

Jei mes, lietuviai, norime būti, gyventi - turime turėti savo valstybę. Joje nebebus Kražių skerdynių ir knygų draudimo.

Tačiau kas gali turėti valstybę? Tik tauta.

Tam reikėjo, kad rastųsi tauta, kad būtume tauta.

Tokie buvo laikai, kai daktarai Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka žadino lietuvius ir Lietuvą, kad jie taptų tauta.

Kad žmonės ir tauta būtų susaistyti širdies ryšiais su savo tėvyne, reikėjo atverti jų širdis ir skiepyti tėvynės meilę. Tai darė Maironis.

Kad žmonės ir besivienijanti tauta galėtų sklandžiai bendrauti žodžiu ir raštu, buvo reikalinga taisyklinga - bendrinė - lietuvių kalba. Ją puoselėjo Jonas Jablonskis.

Ir atsirado sąmoninga tauta, ir paskelbė savo valstybę.

Šią reikėjo ginti nuo gobšių kaimynų, tad atsirado Lietuvos kariuomenė. Niekas nesvarstė, kad gal nereikia.

Ugdyti dvasią ir protą reikėjo švietimo - ir ne vien slaptos vargo mokyklos, bet ligi paties aukštojo.

Taip atsirado - jei ne Vilniuj, tai Kaune - lietuviškas universitetas. Kultūrą statyti ant savų pamatų - Tautosakos archyvas.

Ir daugybė kitų dalykų, ligi pat aviacijos.

Tai Pirmoji respublika, Vasario šešioliktosios Lietuva.

Kai ją sunaikino galingesnieji, kai vėl prasidėjo Kražių ar kitokios skerdynės ir knygų draudimas, reikėjo iš naujo susivokti, kad vis dėlto nenorim išnykti; norime būti, ir tam privalu atkurti savo valstybę.

Reikėjo, žinojom, ko reikia, ir padarėm.

Laisvė nėra kekšė, kuri siūlosi kiekvienoje istorijos kryžkelėje, o vergai svarsto: "Ė, kažin, gal nelaisvė gražiau pasidažius..."

Kurie taip nesvarsto, tie jau laisvi žmonės, jie savyje turi ir gyvybėmis gins gražią nuotaką laisvę. Apgynėm.

Po to pradėjom ant jos spjaudyti, stumdyti, tampyti už drapanų, apvaginėti ir tyčiotis. Ar tik nenumos į tokius mus ranka?

Apsidairykim, ar dar norim būti, gyventi, kur mūsų prigimtieji namai, ar mums reikia tos nuo amžių Lietuvos tėvynės?

Jei nebereikia, tai Basanavičiaus-Kudirkos projektas uždaromas, savanorių ir sukilėlių kraujas pajuoktas, ir viskas "aišku". Be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs. Kad buvo, ir statė, ir kūrė, ir priešinosi, ir gyveno pasaulyje tokia tauta.

Jei vis dėlto reikia savęs ir Lietuvos, tai vėl susistatykim dalykus iš pradžios.

Reikia ir kariuomenės, ir universiteto, ir Tautosakos archyvo. Reikia norinčių dirbti ir ginti savo šalį piliečių. Reikia Tautos namų ir gyvybingo ūkio. Jei bus tik šioks toks ūkis, tai dar nieko nebus. Jei bus tik pagerėjęs ūkis - rodikliai ir gabalas pelno, tai irgi niekai. Galima mirti ne tik iš bado, bet ir nuo aptukimo ir tulžies išsiliejimų. O gyventi galima ir teks iš vienintelio šaltinio - iš noro gyventi.

Tai būna tada, kai gyvenimu džiaugiesi ne kaip gobšas, kai jame yra meilė. Kai neturėsime meilės, būsime niekas. Taip Šventajame Rašte. Todėl gyvenimo Priešas Baisus ir naikina meilę.

Ar jau aišku, ko reikia pirmiausia?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"