TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žiūrėkite, budėkite

2014 11 29 6:00

Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas! Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo svetur, paliko namus ir davė tarnams įgaliojimus, kiekvienam paskyręs darbą, o durininkui įsakė budėti. Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegant. Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite! (Evangelija pagal Morkų, 13 sk., 33–37 eil.)

Rytoj jau advento pradžia. Dabar adventas - tai atsikartojantis bažnytinių liturginių metų laikotarpis iki šv. Kalėdų. Šiek tiek pabirų bažnytinės liturgijos istorijos duomenų.

Advento kilmės liturgistai ieško IV amžiaus Galijos ir Ispanijos krikščionių bendruomenių liturgijose ir gyvenime. Taip pat Romos Bažnyčios prieššventiniuose pasiruošimuose.

Europos vakaruose susiformavo tradicija prieš Viešpaties Apreiškimo iškilmę (maždaug apie 40 dienų iki jos) suintensyvinti religinį gyvenimą. Senasis Viešpaties Apreiškimo iškilmės pavadinimas buvo Epifanija. Tai Lietuvoje žinoma liturginė Trijų karalių šventė, kurią Bažnyčia minėtuose regionuose šventė jau senokai, o dabar ji minima sausio 6 dieną. Šioje iškilmėje buvo minimas Kristaus tapatybės atsiskleidimas ir kitoms tautoms, pagonims, ne tik žydų tautai. Pasiruošimas šiai šventei paprastai buvo pradedamas lapkričio 11-ąją, per šv. Martyno iš Turo (IV amžius) minėjimą, kuris buvo ir liko labai populiarus tuose kraštuose. Ir šio pasiruošimo (dažniausiai jis buvo susijęs su pasninku) pabaiga nebuvo Kristaus Gimimo šventė gruodžio 25-ąją, nes tuomet tame regione ji visiškai nebuvo žinoma, o jei ir žinoma, tai visuotinai nešvenčiama. Taigi matome tam tikrą įdomybę: Katalikų Bažnyčioje Trijų karalių iškilmė yra ankstesnė už Kristaus Gimimo iškilmę, nors istorinės chronologijos atveju pirmasis įvykis yra vėlesnis už gimimo faktą. Dar vienas skirtumas tarp ankstyvojo ir šiuolaikinio Katalikų Bažnyčios liturginio kalendoriaus - su Trimis karaliais tuo pat metu buvo minimas ir Kristaus Krikštas. Pastarasis dabar yra įgijęs atskiros šventės pavidalą, ji užbaigia advento ir Kalėdų liturginį laikotarpį (2015 metais šis ciklas užsivers sausio 11 dieną).

Pasiruošimo šventei laikotarpis grindžiamas Evangelijos tekstu, kuriame sakoma, kad prieš Krikštą ir viešąją veiklą Jėzus dykumoje pasninkavo 40 dienų. Kristaus Gimimo šventė, atsiradusi Romos miesto krikščionių bendruomenių praktikoje apie VI amžių, pradėjo greitai plisti po Vakarų Europos regionus. Taip pat ir Galijoje bei Ispanijoje. Tačiau romietiškame pasiruošime Gimimo šventei nebuvo jokių užuominų apie pasninką. Galijoje pradėjus derinti šias dvi šventes (bei pasiruošimo joms laikotarpius) kaip vieną liturginio ciklo vienetą, per vokiškų žemių krikščionių bendruomenes atėjo į Romą, ir čia adventas tapo Visuotinę Bažnyčią įpareigojančiu liturginiu metų laikotarpiu. Visuotinis jis tapo unifikuojant Katalikų Bažnyčios liturgiją romietiškos liturgijos pagrindu vėlyvaisiais viduramžiais. Kaip matome, dabartinio advento kilmės istoriniai vingiai yra gana išraiškūs ir ne visai lengvai suprantami. Juolab kad istorinių duomenų nėra tiek jau daug, o esami - nevienareikšmiai.

Dabar Bažnyčia apie adventą vis primena, jog tai yra maldingo ir džiugaus laukimo metas, tačiau penktadieniais privalomas pasninkas. Jau šiek tiek aptarus advento istorinius kelius iki Romos ir tolesnį jo plitimą po visą Katalikų Bažnyčią, tampa akivaizdu, kaip atsirado du esminiai šio laikotarpio sandai: ,,džiugus laukimas“ ir ,,pasninkas“. Tai ankstyvosios romietiškos ir gališkosios bažnytinių praktikų derinys.

Apie adventą dabar neretai ir pagrįstai sakoma, jog tai iš esmės esąs rimties laikas iki šv. Kalėdų. I advento sekmadienio liturgija ir evangelinis skaitinys sako aiškiai ir griežtai - budėkite. Budėkite prie savo širdies durų, prie savo akių, ausų, skonio ir kitų juslių durų. Būkite budrūs tam, kas įeina į jus ir iš jūsų išeina. Tokia laikysena sudaro geresnes sąlygas iš esmės užduoti ir bandyti apsvarstyti jau senųjų gnostikų patiems sau keltus klausimus: kas aš esu? iš kur atėjau? ir kur link einu? Tik rimtis lemia atsakymus į šiuos egzistencinius klausimus, taip pat ir jų kėlimą. Nenurimus proto bangoms, vidiniam triukšmui, šie klausimai gali taip ir likti net neiškelti.

Šiek tiek gaila, jog prieškalėdinis šurmulys "suryja" advento dvasią. Vartoti yra gerokai lengviau ir patogiau, nei mąstyti, nurimti, suklusti. Tam reikia pastangų (askezės). Tačiau vien vartojant ir kvailiojant kartą gali susivokti, jog tavo gyvenimas pragyventas tiesiog iš įpročio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"