TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žmogaus galva – ne kopūstas

2014 03 18 6:00

Geros šeimininkės žino, kaip be jokių chemikalų laikyti kopūstus, kad jų galvos išliktų gaivios iki pat pavasario. Tuo įsitikinau prieš kelias dienas ūkininkų turguje nusipirkęs kopūstą. Bet kaip išsaugoti žmogaus galvą, kad ji nepradėtų gesti? Čia jau kur kas sudėtingesnis reikalas.

Kai vieną rytą atsisėdau prie kompiuterio ir monitoriaus ekrane atsiverčiau švarų baltą lapą, o pro langą įsiskverbė šilti saulės spinduliai, netikėtai į galvą dingtelėjo mintis – gal jau tikrai atėjo pavasaris, apsišvarinimo aplinkoje, galvose ir sąžinėje metas. Ir ne vien todėl, kad dabar gavėnios metas...

Negaliu pamiršti vienos išgirstos istorijos apie tai, kaip ką tik mokslus baigusi mergina ieškojo darbo viename didmiestyje. Norėjo tokio, kuris atitiktų jos ketverius metus studijuotą specialybę. Ji nesimokė informacinių technologijų ar kitokių „einamųjų“ profesijų, todėl susirasti darbą nebuvo paprasta. Susirado per tėvų pažįstamus. Tad į didmiestį merginos tėvai keliavo, kaip ir anais sovietiniais laikais, - su lagaminu visokių kaimiškų gėrybių. Jei ne pažįstami, susirasti darbą jaunai specialistei, vargu ar būtų greitai pavykę. Arba už tai galbūt būtų tekę mokėti 5-7 tūkst. litų. Kalbama, kad tokios yra „stavkės“ norint įsidarbinti pagal įgytą specialybę iš savivaldybių ar valstybės biudžetų išlaikomose įstaigose ir įmonėse.

Nugirsti tokią istoriją man teko visai netyčia. Nežinau, tikėti tuo ar ne, tačiau sakoma, kad iš dainos žodžių neišmesi. Paskui stebimės, kad jaunimas emigruoja. Valdžios vyrai kurpia ištisas programas, kaip tą jaunimą Lietuvoje išlaikyti, bet viskas eina šuniui ant uodegos, kai jauni žmonės pamato, kaip valstybei yra reikalingi paprasti žmonės. Valdžios vyrai ir moterys juos prisimena tik tuomet, kai artėja prezidento, Seimo ar dar kokie nors kiti rinkimai ir prireikia tų žmonių balsų. Tada jau ištisos svitos važinėja net į nuošaliausius kaimus ir miestelius, kalbina vietos žmones, fotografuojasi su jais, taip rodydami, kad jais labai rūpinasi. O iš tikrųjų? Ar tikrai rūpinamasi paprastais žmonėmis?

Keista istorija nutiko Šakiuose, kelininkams rengiantis tilto per Siesartį rekonstrukcijai. Gyventojai apie būsimą tilto miesto centre uždarymą išgirdo tik tuomet, kai jau buvo paaiškėjęs darbų rangovas ir buvo ruošiamasi uždaryti tiltą - pakelėje statomi stendai su apylankos ženklais. Tik tuomet susigriebta, kad nutraukus eismą tiltu visi automobiliai bus kreipiami beveik 10 kilometrų ilgio apylanka. Vilniuje tokia apylanka galbūt būtų suprantama, bet ne tokiame nedideliame mieste kaip Šakiai. Autobusų parkai, kitos įmonės skaičiuoja, kad papildomai važinėti apylanka jiems per mėnesį teks išleisti tūkstančius litų. Ir tik dėl to, kad valdininkai laiku, derindami projektus, nepagalvojo apie paprastus žmones.

Panaši situacija susiklostė ir Dzūkijoje. Neseniai teko lankytis Lazdijų rajono Šeštokų miestelyje, kur senyvi žmonės per rekonstruojamą geležinkelį buvo priversti ropoti keturiomis, nes kitaip perlipti per geležinkelio sankasą ir bėgius nepajėgė. Laikiną perėją įrengti susiprotėta tik tuomet, kai apie didžiausią miestelio bėdą buvo prabilta viešai. Iki tol gyventojų skundai rajono valdžiai, ministerijų klerkams menkai terūpėjo, net ir tada, kai dėl savo negandų jie pasiskundė pačiam premjerui.

Tačiau ne tik užmaršumo ar abejingumo bacila gali įsiveisti žmonių galvose. Vis dar prisimenu neseną įvykį Knygų mugėje. Ant vieno prekystalio buvo sukrauta visa rietuvė ką tik išleistų knygų. Visos - įvilktos į polietileną, kad niekas nenučiupinėtų. Net ir besidomintiesiems pardavėjos nenorėjo leisti pavartyti tų knygų. Kai pagaliau pavyko prisiprašyti, nustebino tekste paliktų neišverstų žodžių gausybė. Garsiai nusistebėjusiai tokia vertimo kokybe merginai šalia stovintis knygos leidėjas atrėžė, kad nėra čia ko piktintis. Ir apskritai jei nepatinka, galinti nepirkti...

Šeimininkės žino: jeigu kopūsto galva genda iš išorės, pakaks nulupti keletą lapų, o jeigu pradėjo gesti iš vidaus - pagelbės peilis. Bet ką daryti su žmonių galvomis? Juk jos - ne kopūstas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"