TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žmogaus teisės šiuolaikinių technologijų erdvėje

2015 08 26 6:00

Artėja rugsėjo 1-oji. Lietuvos mokytojai ją pasitinka su skurdžiais atlyginimais, nes biudžete nėra lėšų jiems padidinti kiek daugiau. Tuo pat metu paskelbta, kad prezidentūroje bus įdarbinta dar daugiau darbuotojų.

Visa tai rodo dabartinės politinės valdžios prioritetus, nors akivaizdu, kad visuomenės prioritetai yra priešingi.

Taip pat dažnai dabar jau visai atvirai skelbiama, kad vienas ar kitas valdininkas paskirtas į pareigas remiantis specialiųjų tarnybų pateiktomis pažymomis. Tokia tvarka nustatyta dabartinėje Rusijoje ir Baltarusijoje, tokia tvarka galiojo ir tuometėje Sovietų Sąjungoje.

Lietuvos gyventojai, atrodo, susitaikę su tuo, kad į jų teises ir nuomonę bemaž neatsižvelgiama. Viena priežasčių, kodėl Lietuva pradėjo grįžti prie totalitarinių tradicijų yra tai, kad dabartiniai vadovai nelabai žino, kaip funkcionuoja demokratinė valstybė.

Nereikėtų pamiršti, kad Dalia Grybauskaitė savo karjerą pradėjo dirbdama tarybiniame kadrų skyriuje, kur tokia tvarka galiojo, o aukštuosius partinius mokslus studijavo mokydamasi TSKP CK (Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro komiteto) aukštojoje mokykloje, kur buvo rengiami komunistų partiniai sekretoriai.

Seime, įteisinusiame specialiųjų tarnybų viršenybę, vis dar daug buvusios Komunistų partijos nomenklatūrinių darbuotojų arba jų šeimos narių, priklausančių įvairioms partijoms.

Demokratinėje valstybėje pateikus prašymą dalyvauti konkurse eiti pareigas valstybės tarnyboje, reikia kartu pateikti gyvenimo aprašymą ir dažnai dar prašoma užpildyti anketą apie galimus interesų konfliktus. Pateiktų duomenų apsauga ir konfidencialumas užtikrinamas pagal duomenų apsaugos įstatymą. Jei vėliau paaiškėja, kad jie neatitinka tikrovės, už klaidingos informacijos pateikimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

Jei į aukštas pareigas skiriamas politinio pasitikėjimo pareigūnas, tai paprastai būna partijos nariams gerai žinomas žmogus. Partijos nelinkusios rekomenduoti į aukštas pareigas atsitiktinių asmenų, nes jei vėliau paaiškėtų kokie nors skandalingi faktai, tai turėtų neigiamos įtakos per kitus rinkimus.

Žinoma, gyvenime visko būna, bet savo vaidmenį atlieka spauda – atskleisdama nuslėptas nuo visuomenės aplinkybes.

Yra valstybės tarnautojų pareigų, kurios susijusios su prieiga prie itin slaptų duomenų. Tada iš tiesų specialiosios tarnybos tikrina tokio asmens patikimumą. Bet tokių pareigų nėra daug ir apie reikalaujamą patikimumo patikrą pranešama iš anksto – pareigybės aprašyme.

Esant tokiai demokratinei tvarkai, aukštų valstybės tarnautojų skyrimo kontrolė yra visuomenės, o ne specialiųjų tarnybų (arba, tiksliau, asmenų, kuriems jos netiesiogiai pavaldžios) atsakomybės klausimas.

Lietuvoje specialiosios tarnybos, norėdamos paruošti reikalaujamas pažymas, turi rinkti duomenis apie daugelį asmenų, kurie gali būti potencialūs kandidatai eiti tam tikras pareigas, o demokratinės valstybės požiūriu tokių duomenų rinkimas pažeidžia žmogaus teises.

Nedidelė paslaptis, kad pagal išduodamus leidimus klausytis pokalbių Lietuva yra beveik tarp pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių.

Šiuolaikinių technologijų erdvėje žmogaus teisės ir asmens duomenų apsauga yra labai aktuali problema, nes reikia atsakyti į klausimą, kaip suderinti žmogaus privatumą su atvira prieiga prie socialinių tinklų arba nusikalstamumo ir terorizmo prevencija. Šia tema vyksta daug debatų.

Lietuvoje debatų nėra – demokratinės normos paminamos net su savotišku pasididžiavimu. Dabartinės Rusijos vadovų valdymo principas yra neutralizuoti savo nuomonę turinčius asmenis ir laisvą spaudą, visur pastatyti „savo kadrus“, ir tai pavyksta. Panaši taktika taikoma ir Lietuvoje, tik viskas daroma pačių lietuvių rankomis, tereikia į aukštus postus skirti asmenis, kurie praeityje buvo glaudžiai susiję su buvusia Sovietų Sąjungos sistema. Kai Rusijai palankūs asmenys skiriami eiti aukštas pareigas, Lietuvoje jokių pažymų nereikia, apie tai galima pasiskaityti istorijos vadovėliuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"