Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Žmonės tikrai nori permainų, bet „valstietiškų“

 
2016 10 25 6:00

Kai po pirmojo rinkimų turo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis džiaugėsi jo rezultatais ir ragino per antrąjį turą balsuoti už pokyčius, vargu ar jis, ar kuris nors kitas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys bei rėmėjas galėjo pagalvoti, kad kai žmonės spalio 23-iąją balsuos už permainas, konservatoriai nesidžiaugs.

Mat permainos konservatoriams reiškė ne tą patį, kaip jas suprato dauguma Lietuvos žmonių. TS-LKD lyderiui G. Landsbergiui pavyko laimėti prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatę vienoje Kauno apygardų, o didžiojoje dalyje kitų apygardų konservatoriai, konkuravę su LVŽS kandidatais, patyrė nesėkmę.

Kaip ir socialdemokratai. Įskaitant ir jų lyderį, premjerą Algirdą Butkevičių. Jau per pirmąjį turą visišką pralaimėjimą patyrė Darbo partija.

Kas tai? Revoliucija Lietuvoje? Tik įvykdyta demokratiniu, rinkimų būdu. Žinoma, galima prisiminti ankstesnius rinkimus, kai 1992 metais daug balsų pelnė pokomunistinė Lietuvos demokratinė darbo partija, o 1996-aisiais – konservatoriai.

Tačiau turime matyti ir skirtumus. Tada laimėjo partijos, turinčios tvirtas struktūras ir stiprią vidaus discipliną. Dabar į Seimą patekusi LVŽS komanda yra įvairialypė.

Ją sudaro ne tik Ramūno Karbauskio vadovaujami LVŽS senbuviai, susiję su žemės ūkiu, ne vienus metus tvirtinę pozicijas Lietuvos rajonuose ir tapę savivaldybių tarybų nariais, merais. Bet vargu ar ši partija Seimo rinkimuose būtų pasiekusi tokių rezultatų, jei nebūtų pakvietusi į savo sąrašą buvusio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio su keliais bendražygiais ir grupės visuomenininkų, dirbusių įvairiose srityse.

Ši komanda, sugebėjusi tinkamai Lietuvos visuomenei pateikti savo tarsi dvigalvės vadovybės veidą, ir laimėjo šiuos Seimo rinkimus.

Jau po pirmojo turo apie pasitraukimą prabilo dviejų parlamentinių jėgų lyderiai – Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis, kuris ir prieš pat rinkimus neatsisakė geriau mokamo darbo Europos Parlamente ir taip gerokai pakenkė savo partijai, bei „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas, nors jo partija į Seimą pateko.

Iš socialdemokratų lyderio posto jau tarsi imama stumti ir premjerą A. Butkevičių. Neabejoju, kad dabar gali būti prabilta ir apie G. Landsbergio, kaip TS-LKD pirmininko, likimą.

Jis pats po antrojo rinkimų turo atsiprašė rinkėjų už šią nesėkmę, tačiau teisybės dėlei reikia pabrėžti, kad pirmojo turo rezultatai konservatoriams buvo labai geri. O tai, matyt, yra nemažas ir G. Landsbergio nuopelnas. Priešingai nei V. Mazuronis, jis pasitraukė iš Europos Parlamento, kad galėtų vesti savo partiją į Seimo rinkimus.

Atsakomybės, matyt, konservatoriai galėtų pareikalauti iš rinkimų štabo vadovybės. Kas atsitiko, kad vieni pirmojo rinkimų turo favoritų blogai pasirodė antrajame ture, nors vienmandatėse apygardose turėjo pajėgių politikų? Užmigo ant pirmojo turo rezultatų laurų? Ką darė, kad partijos lyderio kalbas apie pokyčių būtinybę nukreiptų savo, o ne LVŽS naudai?

Matyt, kiekviena partija padarys savo išvadas iš šių rinkimų, bet turime pripažinti, kad tai, kas įvyko įvairių partijų viršūnėse, pačiose partijose, jau yra didžiuliai pokyčiai. Patinka visa tai kam nors ar ne, pokyčiai turėtų būti suvokiami kaip revoliuciniai, o mes turėtume įdėmiai stebėti, kur dabar pakryps Lietuvoje politika.

Jau sekmadienio vakarą, į televizijos studiją susirinkus politikams, buvo matyti pralaimėjusiųjų noras įgelti LVŽS vadovams, kaltinant juos nepatikimumu, galimomis sąsajomis su Rusija.

Vargu ar bereikia priminti nerašytą 100 dienų taisyklę, kai naujajai valdžiai duodama laiko atsiskleisti savo darbais ir siekiais. Nežinau, ar visas rinkimų kampanijos kalbas galime laikyti būsimos valdžios darbų gairėmis. 100 dienų visa tai kaip tik ir parodys.

LVŽS programoje yra dalykų, kurie ir man atrodo sunkiai įgyvendinami. Bet norėčiau pasakyti, koks esminis pokytis, esant naujai Seimo daugumai ir Vyriausybei, džiugintų – jeigu visuomenininkai, patekę į Seimą su LVŽS, remiami savo vadovų, o gal ir kitų partijų politikų, atliktų mūsų šalies įstatymų inventorizaciją, siekdami sukurti visas teisines sąlygas piliečiams dalyvauti valstybės valdyme.

Kol kas pagal šį rodiklį velkamės kitų Europos Sąjungos šalių uodegoje. Minėtą darbą mūsų valstybėje reikia būtinai atlikti, taip pat nustatyti aiškią parlamentinę kontrolę įvairiose valstybės gyvenimo srityse, įskaitant teisėsaugą ir slaptųjų tarnybų veiklą.

Ar šį darbą LVŽS bus pajėgi atlikti, matysime. Bet kuriuo atveju „valstiečiams“ po rinkimų teks parodyti, kaip jie supranta permainas.

Malonu, kad vienu klausimu LVŽS yra už tęstinumą. Ten, kur jis yra būtinas. Tai valstybės užsienio ir krašto apsaugos politika. Tęstinumą šiose srityse jau pirmoje po rinkimų spaudos konferencijoje pabrėžė ir R. Karbauskis, ir S. Skvernelis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"