Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Žmonių Europa

 
2017 03 17 10:02

Ilgokai buvo ieškota atskaitos taško Europos Sąjungos (ES) raidai ateityje. Berods, dabar jau sutarimas pasiektas – naujų planų ES šerdimi turi tapti žmonių rūpesčiai, susieti su nacionalinių valstybių prioritetais.

Bet lengviau pasakyti nei padaryti. Ypač daug nuveikti turi Lietuva: apklausų duomenimis, iš visų ES valstybių piliečių Lietuvos gyventojai labai mažai tiki (29 proc.), kad su jais yra tariamasi dėl ES reikalų. Ir kituose tyrimuose, tokiuose, kokius atlikto Pasaulio ekonomikos forumas, pagal savo šalies talentų vertinimą Lietuva vis dar yra sąrašo pabaigoje.

Nenoras ir negebėjimas tartis su žmonėmis, visą politinę veiklą pagrindžiant tik proginėmis nuotraukomis, yra sovietinės praeities reliktas. Todėl, kad nors Lietuva įžengė į savo Nepriklausomybės atkūrimo 27 metus, jos valdžioje yra daug buvusių sovietinių komunistų partijų veikėjų – tokių veikėjų, užimančių svarbias vietas, yra beveik visose politinėse partijose, jie ypač matomi užsienio politikoje, tiek D.Grybauskaitė, tiek L.Linkevičius, tiek J.Bernatonis yra buvę sovietiniai partiniai ir komjaunimo veikėjai. Dažnai sakoma, kam čia prisiminti praeitį. Bet įgytieji sovietinės nomenklatūros įgūdžiai, jų neatitikimas vakarietiškos demokratijos sampratai stabdo šalies plėtrą, tai pastebi ir užsienio šalių atstovai. Euroskeptiškai nusiteikę veikėjai tiesiai sako, kad jie nenori būti ES nariais, nes joje įsigalioja „rytų kultūra“. ES jiems atrodo prarandanti savo demokratines vertybes.

Tokios nuostatos nėra visai teisingos, nes daugumoje rytinių ES šalių gyvena žmonės, nuosekliai ir ilgai kovoję už savo šalių nepriklausomybę ir galimybę gyventi demokratinėje visuomenėje. Jie puikiai supranta demokratinių vertybių privalumus. Bet visgi skaičiai liūdina: juk ką tik įvykusiose rinkimuose Nyderlanduose 80 proc. piliečių dalyvavo rinkimuose, o Lietuvoje tas skaičius neviršija ir 50 procentų.

Kalba apie ES ateitį turi visų pirma prasidėti nuo visuomenės sutarimo, kas Lietuvoje turi pasikeisti, kad vakarietiškos demokratinės tradicijos, o pirmiausia – realus dialogas su savo piliečiais, pradėtų veikti. Neverta tikėtis, kad šias problemas gali išspręsti tik naujos kartos atėjimas į valdžią. Pastebimas siekimas įtikti savo vadovams, vengimas reikšti asmeninę nuomonę, o ir tai, kad nėra visai naujų politinių judėjimų, sukurtų jaunų žmonių, kaip yra daugumoje Vakarų šalių, nenuteikia optimistiškai.

Naujos ES partijos ir judėjimai didelį dėmesį skiria socialiniams klausimams ir norėtų, kad tai taptų būsimos ES prioritetu. Socialinės atskirties problema yra aktuali ir Lietuvai, bet jos sprendimas labai priklauso nuo ekonominės valstybės politikos, kuri daug metų grindžiama ES parama.

Tvirtindama savo darbo prioritetus Lietuvos Vyriausybė niekaip nesusiejo savo ateities sprendimų su ES raidos planais.

ES moksliniai institutai jau pateikė įvairius skaičiavimus, kokie galimi ES biudžeto scenarijai, 2020 metais Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos. Prognozuojama, kad šalims narėms, ir Lietuvai, mokėjimai į ES biudžetą gali padidėti apie 4 proc., o bendrai šis biudžetas sumažėtų 5 mlrd. eurų. Jei būtų nutarta nedidinti įmokų į ES biudžetą, tada jį tektų sumažinti 10 mlrd. Eurų – tai reikštų maždaug 20 proc. mažesnę paramą iš ES Struktūrinių fondų. Koks variantas geresnis Lietuvai? Ar yra kokie skaičiavimai? Kada jie bus pristatyti visuomenei? Labai daug neatsakytų klausimų.

Saugumas yra kitas ES piliečiams svarbus klausimas. Nors atrodytų saugumui ir gynybai dabar skiriama labai daug dėmesio, bet ir čia visi sprendimai yra priimami siaurame politikų rate. Juk kibernetinis saugumas nėra kažkokie slapti štabai ir centrai, o dažnai paprastas reikalavimas nustatyti kibernetinio saugumo standartus valstybės vykdomuose projektuose, apie kuriuos visuomenė turi žinoti. Daugelyje ES šalių tokie reikalavimai įdiegti arba ruošiami.

Yra daug apie ką pasitarti su visuomene. Dabar ES institucijų atstovybės Lietuvoje bando organizuoti tokius aptarimus. Bet taip ir neaišku, kodėl jie yra rengiami Seime.

ES ateities klausimai neturi būti proga politikams pasidaryti nuotrauką, o turi būti paskata aktyvesniam dalyvavimui visuomenės sprendimuose ir vykti atvirose erdvėse. Tada ir turėsime žmonių Europą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"