Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Žmonių nusivylimas ir pasipiktinimas ES šalyse didėja

 
2016 12 08 6:00

Prezidento rinkimai Austrijoje ir referendumas Italijoje dėl konstitucijos pakeitimo, anot žinomo vokiečių politiko Giunterio Verheugeno, yra akivaizdi nesėkmingos ES, o taip pat ir Vokietijos politikos pasekmė. 

Žmonės yra nusivylę ir pasipiktinę. Briuselio politika, jos didžiulio, centralizuoto, biurokratinio aparato veikla. O taip pat ir didžiausiomis ES – krikščionių demokratų, socialdemokratų ir liberalų partijomis.

Už kraštutinės dešinės kandidatą Austrijoje 46 metų Norbertą Hoferį balsavo net 46,4 proc. Austrijos gyventojų. Tikėtina, kad ateinančiuose parlamento rinkimuose jie turės daugumą ir formuos vyriausybę. Abiejų ilgą laiką politikoje dalyvavusių partijų – krikdemų ir socdemų kandidatai net nepateko į antrą prezidento rinkimų turą. Laimėjo populiaraus 72 metų (kai kurių lietuvių politikų manymu, aiškiai per seno, bet Austrijoje tinkamo) profesoriaus A. Van der Belleno, anksčiau vadovavusio Žaliųjų partijai, rinkiminis blokas. Beje, jo protėviai, kilę iš Baltijos vokiečių, 1940 metais iš Estijos per Klaipėdos kraštą repatrijavo į Vokietiją, o po to – į Austriją.

Italijoje kairiųjų pažiūrų premjeras Mattio Renzi, pagarsėjęs savo palankumu Rusijai ir tuo, kad visiškai negirdi to, ką kalba jo oponentai, surizikavo išbandyti savo populiarumą ir surengė referendumą dėl konstitucijos pataisų. 41 metų politikas po dvejų su puse metų valdymo buvo priverstas atsistatydinti. Nes jo iniciatyvos sumažinti senato narių skaičių ir sustiprinti centrinės valdžios galias neparėmė dauguma rinkėjų.

Lietuvių rinkėjai būtų parėmę, nes sumažinti Seimo narių skaičių daug kas čia norėtų. Tik ar dėl to gyvenimas pagerėtų?

Italai nubalsavo ne tiek prieš konstitucines pataisas, kiek prieš Mattio Renzi politiką, didelį nedarbą, ypač jaunimo tarpe siekiantį 36 procentus, finansinį nestabilumą, emigraciją iš šiaurės Afrikos. Premjero kairiąją centro partiją, matyt, pakeis kur kas kairesnės populistinės ir radikalios dešinės partijos. Tai dar labiau padidins šalies nestabilumą ir turės įtakos kitoms ES šalims. Įsigalėjus populizmui, Italija gali priminti XX amžiaus pirmos pusės fašizmo įsigalėjimo politinę situaciją, kuri paskatino kietos rankos šalininko, fašistų lyderio Benito Mussolinio atėjimą į valdžią.

Visoje Europoje jaučiamas socialdemokratų, ir apskritai kairiojo centro partijų akivaizdus susilpnėjimas. Socialdemokratai valdžią išlaiko vos keliose Europos Sąjungos šalyse: Portugalijoje, Austrijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir dar kai kur. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad kitais metais vykstančiuose prezidento rinkimuose Prancūzijoje greičiausiai varžysis du dešiniųjų partijų kandidatai: respublikonas F. Fillonas ir Liaudies fronto atstovė M. Le Pen.

Globaliau žiūrint, Europos kontekste neatsitiktinis yra skaudus Lietuvos socialdemokratų partijos pralaimėjimas ir populistinio, aiškiai neapibrėžto politinio junginio „valstiečių-žaliųjų“ atėjimas į valdžią. Žmonėms reikia daug žadančio, neretai ignoruojančio faktus ir net mokslą, bet pasitikinčio savimi lyderio, kuriuo norisi tikėti, kaip žemiškuoju išganytoju.

Ir tokių atsiranda vos ne kiekvienoje šalyje. Žinoma, ne visi patiki tokiais išganytojais, bet sunkumų metu jie tampa populiaresni už pragmatikus, besiremiančius patyrimu ir mokslu. Populizmas tampa jėga ir tampa net didele jėga, nes sumaniai pasinaudoja viešųjų ryšių technologijomis, socialiniais tinklais kurie dažniausiai ir padeda ateiti tokiai populistinei jėgai į valdžią. Kiek ji ilgai gebės išsilaikyti valdžioje, jau kitas klausimas. Žmonėms reikia čia ir dabar, ir taip jie gauna naują viltį.

Ko gero vienintele labiau prognozuojama valstybe Europos Sąjungoje, kol kas lieka Vokietija. Jos stipriausia Krikščionių demokratų partija, gerokai lenkianti antroje vietoje esančius socialdemokratus, ketvirtą kartą išsirinko 62 metų Angelą Merkel savo pirmininke ir kandidate į kancleres. Ji pripažino padarytas klaidas pabėgėlių politikos atžvilgiu, pažadėjo nemažai jų išsiųsti iš šalies, vos ne dešimt kartų sumažino jų atvykimą į Vokietiją. Be to, ji pareiškė, kad vokiška kultūra nesuderinama su dengiančiais moters veidą apdangalais ir kad Vokietija yra visa vokiečių tauta, o ne tik ta jos dalis, kuri labiausiai šaukia. A. Merkel reitingai, anksčiau smarkiai kritę, vėl gerokai ūgtelėjo. Ar jai pasiseks kitų metų rinkimuose, priklausys nuo realios politikos, kurią jos kabinetas vykdo jau beveik 12 metų iš eilės, rezultatyvumo.

Nuo to, kokią politiką vykdys Vokietija, o su ja glaudžiai bendradarbiaujanti Prancūzija, didele dalimi priklausys ir eilės ES šalių vykdoma politika. Paskutiniai rinkimai ES valstybėse rodo, kad polinkis nusigręžti nuo tradicinių partijų ir rinktis ryškius populistus yra beveik visuotinis, o jo pasekmės gali būti sunkiai prognozuojamos ir kažin ar pozityvios? Tačiau tai ne populistų, o greičiau tradicinių partijų, nesugebančių keistis ir atsinaujinti bei visuomenės dalies, neturinčios kritinio mąstymo, problema.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"