TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žodžio laisvė informaciniame kare

2014 04 23 6:00

Žodžio laisvė dažnai nukenčia vykstant karams, net vadinamiesiems informaciniams karams. Autoritarinės valstybės, siekiančios informacijos monopolio, yra aršiausios tokių karų vykdytojos, kurios "žiniomis" plauna savo piliečiams smegenis. Ne mažiau dėmesio skiriama priešo informacijai slopinti.

Tikslas - dezinformuoti, klaidinti naiviuosius, gal net destabilizuoti padėtį šalyje. Per visą Šaltąjį karą TSRS slopino Laisvosios Europos radiją/Laisvės radiją ir “Amerikos balso” laidas. Nacių Vokietijoje grėsė įkalinimas, kartais - net mirties bausmė už užsienio radijo laidų, ypač BBC, klausymąsi.

Lietuva kol kas laikosi palyginti santūriai, bet didėja spaudimas imtis griežtesnių priemonių prieš Rusijos laidų retransliavimą. Balandžio pradžioje teismas trims mėnesiams apribojo kanalo „RTR Planeta“ laidų, o kiek anksčiau - „NTV Mir Lithuania“ retransliaciją. Be to, Lietuvos radijo ir televizijos komisija ketina tartis su teisėsauga dėl rusiškų kanalų keliamų informacijos saugumo problemų. Net siūloma sudaryti tarpžinybinę darbo grupę.

Draudimo šalininkai teigia, kad Rusijos laidos yra vienašališkos ir tendencingos - reiškė abejonių dėl Ukrainos valdžios legitimumo, teisino karinę intervenciją į Ukrainą, kurstė smurto veiksmus prieš taikius Ukrainos žmones, galbūt net neapykantą.

Rusiškų laidų pagrindinė paskirtis - įtikinti Rusijos gyventojus, kad Vladimiro Putino veiksmai yra teisingi ir gina Rusijos gyventojų bei Ukrainos rusų interesus. V.Putino populiarumas yra gerokai šoktelėjęs, tad šiuo atžvilgiu Maskva gali džiaugtis sėkme. Kita vertus, balandžio 13 dieną daugiau kaip 10 tūkst. Rusijos gyventojų protestavo prieš V.Putino politiką ir įrodė, kad net dezinformacijos sūkuryje galima blaiviai vertinti įvykius.

Kitas propagandinės kampanijos taikinys - Ukrainos rusakalbiai ir rusai. Kol kas rezultatai nėra patys geriausi. Praėjusią savaitę paskelbta apklausa rodo, kad 52,2 proc. respondentų, apklaustų srityje, kurioje promaskvietiški kovotojai perėmė kelių miestų kontrolę, yra nusistatę prieš prisijungimą prie Rusijos. Net 69,7 proc. apklaustųjų iš viso pietrytinio regiono nepritaria perėjimui prie Maskvos valdymo.

Apklausa taip pat rodo, kad rytinių regionų gyventojai įtariai vertina Kijevo laikinąją vyriausybę. Apie 74 proc. respondentų sakė, kad laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas yra neteisėtas vadovas. Nesusitaikymas su naująja valdžia, jos legitimumo kvestionavimas yra suprantamas. Regiono rinkėjai balsavo už Viktorą Janukovyčių, jį palaikė net įsisiūbavus protestams Maidane. Vieną dieną jie pabudo, o V.Janukovyčius - jau nebe prezidentas, nors nebuvo nei naujų rinkimų, nei apkaltos ar kokio nors kito teisinio proceso. Įvyko perversmas, su kuriuo jie dar nesusitaikė. Nevalia pamiršti ir to, jog V.Janukovyčiaus nuvertimo išvakarėse jis ir trys opozicijos lyderiai, tarpininkaujant Europos Sąjungai, pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo per 10 dienų suformuoti tautos vienybės koaliciją, ir nutarė, kad prezidento rinkimai bus surengti iškart po naujos Konstitucijos priėmimo, bet ne vėliau kaip 2014 metų gruodį.

Gana tinkamai padėtį apibūdino Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Esą pagal Konstituciją prezidentas privalo būti, kas nors turi eiti jo pareigas. “Todėl laikau O.Turčynovą legitimiu ir Aukščiausiąją Radą legitimia“, - sakė jis. A.Lukašenka pridūrė, jog ir O.Turčynovas supranta, kad viskas iš tiesų įvyko ne pagal Konstituciją.

Dar vienas taikinys - pasaulio viešoji nuomonė. Jį siekiama įtikinti, kad Rusijos veiksmai neprieštarauja tarptautinei teisei ir paprasčiausiai dorovei. Čia Maskva išgyvena didelę nesėkmę. Balsavimai Jungtinėse Tautose parodė, kad labai mažai kas tiki Maskvos teiginiais, juos skeptiškai vertina net tokie Kremliaus šalininkai kaip A.Lukašenka.

Siekiant nutraukti ar apriboti laidų retransliavimą teigiama, kad jos kursto karą ir neapykantą. Pačioje Ukrainoje tokių laidų neturėtų būti, nors jos kol kas nėra veiksmingos. Latvijoje jos iš dalies draudžiamos, bet ten kitokia demografinė padėtis nei Lietuvoje - tenykščiai rusai bruzda. Lietuvoje aplinkybės yra kitokios. Ar čia kurstomas karas ir neapykanta? Kas ir su kuo turėtų kariauti? Ar Lietuvos rusai skatinami pulti Lietuvos ukrainiečius, gal ir lietuvius, ar priešingai? Tokie klausimai kyla savaime dėl galimo neapykantos kurstymo. Rusiškos laidos yra atgrasios dėl jų turinio, bet neįtikėtina, kad Lietuvoje jos kurstytų karą ar neapykantą.

Žodžio laisvę galima riboti, kai tiesiogiai skatinamas smurtas ar yra reali galimybė, kad kraštutinės nuomonės reiškimas sukels smurtą. Įprastomis aplinkybėmis galima sakyti, kad bankininkai yra išnaudotojai, kurių pikti darbai sulauks atpildo, - jei ne čia, tai bent pragare. Bet negalima to sakyti pašėlusiai miniai, protestuojančiai prieš namų ar ūkio varžytines, kai šalia stovi lengvai atpažįstami bankininkai.

Įprastomis aplinkybėmis (Lietuvoje jos tokios ir yra) žmonės turi vertinti tai, ką žiūri, mato, ir mąstyti. Valstybė neturi prievolės apsaugoti juos nuo propagandos, juolab kad esama didelės tikimybės, jog įvedant draudimus bus persistengta.

Rusiškas laidas žiūri nuo 5 iki 10 proc. gyventojų. Žiūri įvairiais sumetimais, ir abejoju, kad žinių laidoms skiriamas išskirtinis dėmesys. O kiek žmonių, išklausę tų laidų, ryžtasi keliauti į Pietryčių Ukrainą ir prisidėti prie pastatų okupavimo? Ar jie ketina smurtauti Lietuvoje? Tokius atvejus, jei jų apskritai būta, veikiausiai galėtume suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Yra ir pragmatinių priežasčių, dėl kurių neturėtume drausti tokių laidų. Jas uždraudus tikri putinofilai vis tiek matytų tokias laidas per palydovus ar internetą. Negana to, daroma prielaida, kad rusų kilmės Lietuvos gyventojai negebės atsispirti Maskvos propagandai. Tai įžeidžianti nuostata.

Reikia pabrėžti, kad joks gyventojas neturi teisės į tas laidas. Jei retransliuotojai jas nutrauktų, niekas negalėtų skųstis, kaip negali skųstis ir Gabono pilietis, kad netransliuojamos jo šalies laidos.

DALINKIS:
0
3
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"