TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žodžio laisvė?

2012 05 07 6:00

Kodėl su klaustuku? Juk šiandien turime žodžio laisvę ginančius įstatymus, žurnalistų organizacijas, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją ir visokeriopas galimybes gauti ir skleisti informaciją, neribotai išsiplėtusias interneto dėka. 

Prieš 108 metus, kai caro nurodymu buvo leista legaliai mūsų krašte spausdinti knygas ir laikraščius lietuviškais rašmenimis, margam, nors ir ne itin gausiam Lietuvos šviesuolių būriui šio darbo prasmė buvo aiški, o skaitytojų pasitikėjimas toks, kad kiekvienas išspausdintas žodis atrodė šventas.

Tas pasitikėjimas palaikė laisvą žodį ir pačiais sunkiausiais laikais, kai jo skleidėjams teko glaustis partizanų bunkeriuose ir rizikuoti gyvybe. O su kokiu entuziazmu žmonės graibstė ir patys daugino Sąjūdžio spaudą ir džiaugėsi pirmosiomis nepriklausomomis radijo stotimis. Lietuvių pasitikėjimas žiniasklaida tuomet pranoko netgi pasitikėjimą Bažnyčia...

Bet šiandien baigiantieji mokyklą ar pradedantieji studijas gali tokius prisiminimus palaikyti ir gerokai pagražintais. Pastaraisiais metais pasitikėjimas žiniasklaida dramatiškai krito (Lietuvoje ypač, nors apskritai tokia tendencija būdinga visai posovietinei zonai). Šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pasitikdami turime pripažinti, jog kasdien prarandame vis didesnio skaitytojų, klausytojų ir žiūrovų būrio pasitikėjimą.

Tai ypač skaudu tiems mūsų cecho atstovams, kurie vis dar tiki, kad žodžio laisvė turi tarnauti bendruomenės pažangai ir vertybiniam susivokimui. Kad ir koks įspūdingas būtų žurnalistų organizacijų narių skaičius, tokie kolegos, kurie bent retkarčiais susimąsto apie savo darbo prasmę ir bendruomeninę misiją, pamažu, regis, tampa egzotiška mažuma.

Žurnalistų nedarbas Lietuvoje procentais lenkia kitų profesijų atstovų nedarbą, tad gal kai kurie plunksnos broliai iš tiesų pasiruošę bet kam, kad tik išsaugotų savo darbo vietą? Šiaip ar taip, visuomenės pasitikėjimo praradimas skaudina, bet nestebina. Tiesa, apklausų rezultatai yra bendro pobūdžio, ir tokios tendencijos motyvų gali būti labai įvairių. Užtat svarbu išgirsti, ką mano žurnalistų ir viešosios informacijos platintojų produkto vartotojai.

Jeigu aš, pavyzdžiui, būčiau LRT generalinis direktorius arba tarybos pirmininkas ir sulaukčiau nepatenkintų žiūrovų bei klausytojų piketo po savo langais, tikriausiai nepraleisčiau progos susitikti ir išgirsti pretenzijas iš pirmų lūpų. Kaip toje daug kartų kartojamoje reklamoje - ačiū, kad turime reiklius klientus, jūs padedate mums tobulėti... Reklamos tikslams šis tekstas gal ir ne pats tinkamiausias, nes juo pripažįstama, kad siūlomas produktas - ne be trūkumų, bet kaip verslo strategija - pagirtinas.

Ypač sveikintina tokia strategija būtų žiniasklaidoje, kuri nėra paprastas verslas vien dėl to, kad turi lemtingos įtakos bendruomenei, kurioje veikia. Ir nacionalinis transliuotojas čia turėtų būti lyderis, duodantis toną visiems kitiems. Jau kuris laikas aiškėja, kad vadovaudamiesi vien tik reitingais dažnai vietoj kokybiškos paslaugos visuomenei duodame tai, ko jai ir už dyką nereikia...

Su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad dideli reitingai Lietuvoje dažniau byloja apie sumanias manipuliacijas, ypatingą dėmesį savireklamai ir priklausomybę įtakos grupėms nei apie žurnalistinę kokybę. Mokesčių mokėtojas (o tas pats mokesčių mokėtojas galiausiai apmoka ir reklamą komerciniuose kanaluose) turi teisę reikalauti kokybiškos informacijos, visapusiško nuomonių atspindėjimo ir ne pačių kvailiausių pramogų. Bet ar nesijaučia jis dažnai suvedžiotas ir papiktintas?

Kitas klausimas, ar klientas tikrai gali padėti tobulėti žiniasklaidai? Nepasitikėjimas yra pasyvi reakcija - žmonės nustoja pirkti laikraščius, nebeįsijungia radijo ar televizoriaus, naujienas vis dažniau renkasi iš interneto - nors pastarajame taip pat pasigenda kokybiškos žurnalistikos. Ši pasyvi reakcija informacijos priemonių valdytojus verčia suklusti.

Bet nepalyginamai labiau padėtų, jeigu publika pradėtų sistemingai signalizuoti apie žurnalistinį broką - ir šio broko gamintojams, ir tokioms priežiūros institucijoms, kaip Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, Seimo Žmogaus teisių komitetas, Vartotojų teisių komisija ir kt. Toks žiniasklaidos stebėtojų darbas galėtų būti veiksmingas, jei taptų tikra pilietine akcija - panašiai kaip jau prasidedantis teismų stebėjimas. Juolab kad savanoriai gali vadovautis viešai paskelbtu Žurnalistų etikos kodeksu.

Tai nėra kokios nors kosminės technologijos, kur reikėtų specialaus pasirengimo, o susibūrę į grupeles tokie stebėtojai galėtų ir pasidalyti stebėjimo objektus - leidinius, laidas, interneto portalus ar tematiką, ir netgi pradėti sisteminti informaciją apie pažeidimus.

Be to, yra dalykų, kurie svarbesni ir esminiai bendruomenės gyvenimui - kaip teisingumo siekis, kultūrinio gyvybingumo, ekonominės pažangos ir gamtos tausojimo reikalai, - vis tai dalykai, galintys sutelkti daugelį žmonių, turinčių labai skirtingą patirtį ir mąstymo įpročius. Sąžininga žiniasklaidos pozicija gali skatinti susikalbėjimą, ir priešingai - įvairios manipuliacijos, nuo visiško ar dalinio tam tikros informacijos nutylėjimo (tai blogiau nei akivaizdus melas) iki paslėptos reklamos, įskaitant (ypač) politinės, - gali sunaikinti bet kokio piliečių solidarumo pagrindus.

Kaip tas manipuliacijas atpažinti? Klasikinis pavyzdys, kada antraštė stambiomis raidėmis skelbia tai, ko pačiame rašinyje nerasite, - pažeidimas paprastas ir pataisomas nesunkiai, bet iš jo taip pat nesunkiai atpažinsite ir rašinio autoriaus propagandines šaknis. Arba žinių anonsas (kartojamas, beje, daug daugiau kartų nei pati laida), kurio teiginiai tiesiai prieštarauja tam, kas teigiama viename iš reportažų. Šiaip jau atsakingas redaktorius tokių dalykų turėtų nepraleisti, bet už panašių manipuliacijų dažniausiai ir slypi neteisėta įtaka žiniasklaidai - ar tai būtų papirkinėjimas, ar šantažas.

Kita žurnalistinio broko rūšis - kai esminiai faktai paskandinami gausybėje antraeilių smulkmenų. Tai gali būti paprasčiausias žurnalisto nepatyrimas, skubėjimo klaida, tačiau kaip ir bet kuris kitas brokas, jis žalingas - ir todėl taisytinas. Skirdamas esminius faktus nuo antraeilių, žurnalistas kaip tik ir parodo savo pilietinę poziciją, nė kiek neprasilenkdamas su bešališkumo reikalavimu. Ir, priešingai, suversdamas faktus be atrankos, jis daro meškos paslaugą klientui, kuris paliekamas pats gaišti laiką ir tikrinti tokią suveltą informaciją arba likti taip ir nesupratęs reikalo esmės. Tokiu būdu žurnalistas demonstruoja mažų mažiausiai visišką abejingumą savo bendrapiliečiams.

Atskiro dėmesio nusipelno pramoginės laidos su paslėpta politine reklama ir informacijos blokavimo strategijos. Tokie dalykai nebūtų įmanomi, jei čia pat susilauktų griežto visuomenės, ypač jos intelektualinio elito įvertinimo (jau nekalbant apie pačių žurnalistų bendruomenę). Ar Lietuvoje tai įmanoma? Ar žmonės ras tam laiko ir jėgų? Ar yra dar šioje šalyje pakankamai atkaklių ir save gerbiančių piliečių?

Pavasarį iš po sniego išlindusias šiukšles apsirinkome, ir viešosios tarnybos, kad ir nelabai operatyviai, vis dėlto pasirūpino jas išvežti. Sukilome prieš neteisingumą - ir teismų savivalė vis dėlto pajuto savo ribas, nors dėl tikrų rezultatų dar reikės paplušėti. O gal, nepatingėdami informuoti atsakingų institucijų apie broką, piliečiai padėtų apsikuopti ir žiniasklaidai? Gal kitais metais Spaudos dieną galėtume pasidžiaugti ir po truputį atgaunamu visuomenės pasitikėjimu?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"