TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žurnalistai dirba geriau nei STT

2016 09 13 6:00

Dar vasarą žiniasklaidoje pasirodė žinios apie skirtingų Lietuvos partijų, politikų galbūt nuslėptą turtą Bulgarijoje. O kas toliau? Ar valstybės institucijos pateikia mums informacijos bent artėjant rinkimams, kas iš jų turi turto, kurį gaubia šešėlis?

Lietuvoje yra daug institucijų, kurios turėtų domėtis aukšto rango politikų korupcija, užkirsti kelią kitai šešėlinei veiklai. Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT), kuri pagal paskirtį privalėtų aiškintis tik aukšto rango politikų korupciją, tai prisiminė tik šį pusmetį, kai į korupcijos skandalą įklimpo keli Vyriausybės nariai ir liberalų lyderis.

Iki tol STT daugiausia dėmesio skyrė vidutinio ir žemesnio rango pareigūnų veiklai.

Yra Generalinė prokuratūra, o joje specialus departamentas kovai su korupcija. Yra Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ( FNTT). Finansinius politikų ir aukšto rango pareigūnų nusikaltimus, nuslėptą turtą gali aiškintis ir Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI). Tamsius šios veiklos užkaborius gali tirti ir Vyriausioji tarnybinė etikos komisija ( VTEK), bet ji tiria tiek, kiek gauna medžiagos iš kitų šalies institucijų. Turto ir pajamų deklaracijas politikai turi teikti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai ( VRK)

Nepaisant tokios valstybės institucijų gausos, žiniasklaidoje atsiradus informacijai, kad įtakingi mūsų šalies politikai ar jų šeimos nariai galbūt nuslėpė įgytą turtą Bulgarijoje, kilo sąmyšis. Tapo sudėtinga, atsakyti į klausimą, kokia institucija dabar privalo aiškintis šią galbūt šešėlinę veiklą ir rinkti papildomus įrodymus bei faktus šalia tų, kuriuos savo pastangomis surinko žurnalistai. Institucijos pirštu baksnoja viena į kitą.

Pirmasis prabilo VTEK vadovas Romas Valentukevičius. Jis pripažino, kad teikdami deklaracijas politikai privalo nurodyti tiek savo, tiek ir sutuoktinių sandorius, valdomas akcijas, nesvarbu, ar tai susiję su Lietuva, ar su kokia kita užsienio valstybe. Tačiau, R. Valentukevičiaus teigimu, jeigu politikai pateikė deklaracijoje melagingas žinias, tai ne VTEK reikalas. Tai turėtų aiškintis Seimo etikos ir procedūrų komisija. Tiesa, praėjus kelioms dienoms jis buvo priverstas pakeisti tokį savo požiūrį.

Atsakomybės dėl to, kad galbūt politikai užmiršta deklaruoti savo ar sutuoktinių turtą, kratosi ir VRK vadovas Zenonas Vaigauskas. Jis teigia, kad jo vadovaujama institucija neturi galimybių to aiškintis, o politikų atsakomybės už melagingą turto deklaravimą Lietuvoje iki šiol kaip ir nėra, net jeigu tai tęsiasi nebe pirmus metus.

Dar neteko girdėti, kad nuslėptą politikų turtą aiškintųsi ir STT ar FNTT. Tyli ir prokurorai. Kol kas vienintelė žinia, kad savo atskirus tyrimus pradėjo VMI. Tačiau ši institucija turi vieną gana keistą savo veiklos aspektą: ji nelinkusi skelbti nei faktų apie tyrimus dėl politikų ir kitų aukšto rango pareigūnų nuslėpto turto, jeigu tokia paieška ir užsiima, nei rezultatų, kuo viskas tai baigėsi, įskaitant baudos dydį.

Negana to, VMI leidžia netrukdomai politikams koreguoti savo turtų ir pajamų deklaracijas be jokios atsakomybės ne tik tada, kai ten įsivelia kokia nors keista klaida, bet ir tada, kai politikai su savo konsultantų (ekonomistų ir teisininkų) pagalba taip sudėlioja deklaracijose skaičiukus, tokių dokumentų prisirenka, kad viskas atrodytų tvarkingai. Tvarkingai, jeigu ten neatliekamas koks rimtas tyrimas.

Pasirodžius žurnalistų pirmai informacijai apie politikų ir jų sutuoktinių galbūt nuslėptą turtą Bulgarijoje, kyla klausimas: o su turtu, esančiu Lietuvoje, viskas aišku? Ar tikrai mūsų valstybės tarnybos yra išnagrinėjusios, kaip sąžiningai ir teisėtai buvo įgytos vilos prie Lietuvos ežerų, upių ir pajūryje, prabangūs namai ir butai sostinėje?

Visa tai tarsi palikta aiškintis žurnalistams. Tačiau kyla klausimas, kokia turėtų būti valstybės institucijų atsakomybė už tai, kad jos linkusios pastebėti galimą neteisėtą praturtėjimą tarp įvairių kitų kategorijų valstybės piliečių, bet ne tarp politikų ir įtakingų pareigūnų?

Seime priimti įstatymai, leidžiantys kriminalizuoti neteisėto praturtėjimo veiką, neveikia. Kai kurie teisininkai teigia, kad tai ir turėjo atsitikti. Jų manymu, turi aiškintis ne prokurorai, o VMI.

Taigi ar nereikia peržiūrėti teisinių nuostatų, leidžiančių kol kas VMI susitarti tarsi po kilimu su galbūt nuslėpusiais turtą ir pajamas. Šios institucijos kompetencijai palikta teisė ne tik laikyti tokius susitarimus po tylos užraktu, bet ir pareikalavus, kad turtą nuslėpęs asmuo sumokėtų 50 ar net 30 proc. jo vertės šį turtą legalizuoti.

Ar nederėtų Lietuvoje įteisinti didesnę politikų ir valstybės pareigūnų atsakomybę nei eilinių piliečių ir pareikalauti, kad visi faktai apie jų nuslėptą turtą būtų viešai skelbiami? O šie už savo galbūt padarytus nusikaltimus atsakytų ne 50 ar 30 proc., o dvigubai nuo nuslėpto turto vertės, t. y. 200 procentų. Tada būtų teisingumas. Kol kas viskas dažnai baigiasi eiliniu skandalu ir problemų užglaistymu.

O žmonės toliau mulkinami, nes per nesąžiningus sandorius įgytas politikų turtas Lietuvoje kažkodėl vis dar yra lyg valstybės paslaptis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"