TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žūtbūtiniai jėgos ir viešųjų ryšių žaidimai

2012 02 22 6:40

Neseniai rašiau apie nepasaulėžiūrinės politikos reikalingumą. Klydau! Ne tik nepasaulėžiūrinė, jokia politika neturi prasmės, kol nėra politinio proceso. Nes tai, kas vyksta Lietuvoje ir kas vadinama politika, tėra jėgos žaidimai, negrabiai dangstomi viešųjų ryšių kampanijomis.

Argi politika galima vadinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų ištrenkimą? Nesvarbu, ar tenka jiems dalis atsakomybės už informacijos apie "Snorą" nutekinimą, ar ne, būdas, kuriuo Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas buvo išvaryti iš pareigų, kompromituoja pačią politinę sistemą ir veikiančius asmenis, kurių rankomis jie buvo sutriuškinti.

Demokratinėje sistemoje politiniai sprendimai yra pagrindžiami, visuomenei paaiškinama vieno ar kito žingsnio būtinybė, pateikiami įrodymai. Kadangi vertinamas pasitikėjimas, branginamas rinkėjų lojalumas, atkakliai ir ištvermingai puoselėjami politinių struktūrų ir visuomenės ryšiai. Ne veltui Skandinavijos valstybėse pasitikėjimas parlamentais siekia 70-80 procentų.

Imitacinėje sistemoje, kurioje Seimo reitingas 3-5 proc., o partijų - dar žemesnis, kalbos apie "pasitikėjimą" politiniais veiksniais, savaime suprantama, kelia nuobodulį arba cinišką šypseną. Nes jie žino, kad čia ministru paskirti asmenį, kuriam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl svetimų parašų klastojimo, tėra viešųjų ryšių klausimas: moralinės atsakomybės svertai neveikia, teisinių apribojimų nėra. 

Priešingai. Asmenys, pakliuvę į teisėsaugos akiratį, o paskui staiga gavę indulgenciją dėl "nusikaltimo mažareikšmiškumo", kleptokratinėje sistemoje tampa itin vertinami. Kadangi jau "prognozuojami" - turi "skeletą spintoje". Senas kaip pasaulis metodas. Pagal Ezopą: "Smulkius vagis mes kariame, stambius - skiriame į valstybinę tarnybą."

Sąžiningai ir politiškai korektiškai veikiantis ministras pirmiausia turėtų pateikti visuomenei neginčijamus argumentus, kad FNTT vadovai tikrai padarė nedovanotinus nusižengimus ir verti atleidimo. Čia ne kiosko vedėją iš darbo atleidžia!

Tokių argumentų, deja, nėra. Koks politinis signalas tuomet siunčiamas kitoms panašioms struktūroms, būsimiems šios įstaigos vadovams, visuomenei? Šuniška ištikimybė - ne veiklos rezultatai ir ne profesinės kompetencijos kriterijai - yra vienintelė konvertuojama valiuta servilizmo ir nepotizmo kamuojamoje valstybėje. 

Argi kitaip nutiko buvusiam Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovui Valentinui Junokui? Kol gaudė uodus - viršininkavo. Tik pajudino kelis Seimo narius, tučtuojau sulaukė prezidento "ryžtingo principingumo" - reikalavimo trauktis iš pareigų. Jo net melo detektoriumi nereikėjo tikrinti, nes visiems pagal nutylėjimą tapo aišku, kad tą žmogų tiesiog būtina "patraukti į šalį". Didžiausia Seimo valdančioji Socialdemokratinės koalicijos frakcija ir opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių bei Liberalų ir centro frakcijos džiaugsmingai ir sutartinai pritarė Valdo Adamkaus siūlymui atleisti V.Junoką iš STT vadovo pareigų.

FNTT atveju net ir melo detektorius - menkas argumentas. Tie, kurie valdo melo detektorių, patys neturi visuomenės pasitikėjimo. Kodėl jų žaidimais su aparatūra turėtume aklai tikėti? Juk istorija jau barzdota.

Vytauto Pociūno žūtis Gardine atidengė manipuliacijų viešąja nuomone Lietuvoje mastą. Pamatėme, kad priemonių nesirenkama: nuo moteriškų paltų kabinimo V.Pociūno drabužinėje, bendradarbių bandymo diskredituoti mirusįjį kaip žmogų ir pareigūną ("buvo neblogas analitikas, bet prastas vadovas") iki neregėto spaudimo, politinės izoliacijos ir net atviro šantažo parlamentinį tyrimą atlikusiai Seimo institucijai bei jos vadovui Algimantui Matulevičiui.

O kur dar Lietuvą kompromituojančios, visuomeninį erzelį šalies viduje keliančios Eglės Kusaitės, sutuoktinių Gatajevų, Kauno  pedofilijos ir daugelis kitų mažesnio rezonanso bylų, kuriose teisėsaugos institucijų vaidmuo diskredituoja tiek teisingumą, tiek pačią valstybę.

Politinio proceso Lietuvoje nėra. Yra vien jėgos ir viešųjų ryšių žūtbūtiniai žaidimai. Per daug žmonių tiki, kad svarbu ne teisingumas, o jo regimybė. Todėl viešųjų ryšių verslas Lietuvoje klesti. Mat iškreipta viešoji nuomonė, anot prancūzų diplomato ir filosofo Josepho-Marie de Maistre'o, "yra lyg padirbti pinigai: ji reikalinga kaltiems žmonėms atitinkamai paveikti sąžininguosius, kad šie, nė nesuvokdami, ką darantys, įteisintų pirmųjų nusikaltimus".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"