TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žvaigždės užgęsta, jų šviesa - ne

2006 08 11 0:00

Atsisveikinimo žodis Gintarui Beresnevičiui

Mūsų kultūros padangėje užgeso viena ryškiausių šiandienos žvaigždžių. Aktyvaus visuomenininko, talentingo mokslininko, įžvalgaus eseisto ir publicisto, savito rašytojo Gintaro Beresnevičiaus pasigesime visur - darbe, gatvėje, bibliotekoje, kurio nors universiteto auditorijoje, laikraščio ar žurnalo redakcijoje, knygų pristatymuose ar kituose renginiuose... Atrodo, ilgai dar reikės, kad jis santūriai, bet labai svariai įsikištų į mūsų svarstymus, ginčus, diskusijas, šmaikščiai, bet labai įžvalgiai spausdintu ar gyvu žodžiu pasakytų apie vieną ar kitą mūsų gyvenimo reiškinį nuomonę, su kuria, kad ir kaip kritiškai jos atžvilgiu būtume nusiteikę, dažniausiai būtų sunku nesutikti.

Paradoksas - jau beveik savaitė be jo, o visoje mūsų kultūros erdvėje Beresnevičiaus tapo pilna. Jo netektis tapo ne tik sukrečiančiu, bet ir svarbiausiu įvykiu kiekvieno kultūros žmogaus sąmonėje. Šiomis dienomis jis tarp mūsų yra tarsi labiau, negu gyvas būdamas. Tai kuo akivaizdžiausiai rodo, kad jo gyvenimas ir darbai buvo ypač įstabus reiškinys po kultūriniu Lietuvos dangumi.

Baigiasi vasara, kibsime į darbus. Ir tie, kurie darbuojasi daugelyje lituanistikos ir jai artimuose baruose - istorijos, filosofijos, mitologijos, religijotyros, menotyros, etnologijos, folkloristikos, literatūrologijos, kultūrologijos, politologijos - tarsi neišvengiamai turės pajusti, kad su jais kartu tebesidarbuoja ir Gintaras Beresnevičius, nes vienuolika jo knygų - monografijos, žinynai, vadovėliai, daugybė mokslo straipsnių - bus tai, į ką reikės nuolat atsiremti, su kuo polemizuoti, ką papildyti, ką patikslinti, bus tai, kas aktyviai dalyvaus mokslinės kūrybos ir gyvosios kultūros procese. Jo pasekėjams reikės tęsti jo darbus - rašyti senosios baltų religijos istoriją, įminti dar ne vieną neįmintą mitologijos ar etnologijos mįslę, išryškinti su mūsų kultūros ištakomis susijusių dvasinių klodų sąsajas su tautos ir valstybės istorijos vyksmu. Ir jie, tie pasekėjai, tarsis su Beresnevičiumi, su jo mintimis, idėjomis, įžvalgomis, hipotezėmis.

Prieš tapdami klasika Beresnevičiaus darbai dar ilgai bus gyvo kultūros proceso, lituanistikos mokslų vyksmo dalyviai, jį stimuliuojantys, jį provokuojantys, koks buvo pats Gintaras realiame gyvenime. Gaila, kad jau nebe jo plunksnai priklausys akademinę formą įgavę kai kurių mūsų kultūros klodų istorijos puslapiai. Tie metai, kurie sustojo ties keturiasdešimt penkerių riba, būtų buvę tų puslapių įtempto rašymo metai.

Gintaras nuėjo panteonan, kuriame susitiks su tais, su kuriais gyvas būdamas plūkėsi tuose pačiuose laukuose - Marija Gimbutiene, Algirdu Juliumi Greimu, Norbertu Vėliumi, Vytautu Kavoliu ir kitais mūsų lituanistikos ir kultūros korifėjais, bet kaip kūrėjas, mokslininkas, idėjų šaltinis jis neišėjo, tiesiog negali išeiti, kaip ir tie, kuriuos ką tik paminėjau. Žvaigždės užgęsta, bet jų šviesa - ne.

Kultūros, filosofijos ir meno institutas, kuriame prabėgo didžioji Gintaro ne taip ilgo, bet itin produktyvaus kūrybinio gyvenimo dalis, linki jo sielai palaimingo prieglobsčio dausose pas protėvius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"