TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Žvelgti į ateitį

2015 06 29 10:52

Dažnai sakoma, kad reikia daugiau išradimų, naujų originalių produktų ir tada bus galima konkuruoti pasaulio rinkoje ir uždirbti daugiau. Manoma, kad išradimai ar inovacijos atsiranda, kai mokslininkai sėdi laboratorijose, daro tyrimus ir atranda kažką svarbaus. Todėl Lietuvoje, vis dar atsiliekančioje pagal inovacijas nuo pirmaujančių ES šalių, vyrauja nuostata – pristatysime mokslinių centrų ir inovatyvumo rodikliai tuoj pat pagerės.

Nors ES pripažįstamų nacionalinio lygmens modernių mokslo objektų Lietuvoje, palyginus tarkime su Suomija, yra keletą kartų mažiau. Bet iš tiesų naujovių atsiradimas priklauso nuo daugelio dalykų, kuriuos galima apibūdinti viena sąvoka - tai efektyviai veikianti mokslo rinka.

Tarkime didelę reikšmę turi autorinių teisių užtikrinimo tvarka, nes svarbu, kad padarius atradimą būtų galima jį greitai užregistruoti ir uždirbti iš to pinigų, kitaip dingsta paskata kurti. Taip pat svarbu efektyviai organizuoti ir finansuoti mokslo tiriamųjų darbų procesą, pradedant nuo idėjos ir iki praktinio jos įgyvendinimo. Reikia, kad veiktų iniciatyvių ir turinčių savo nuomonę darbuotojų skatinimo sistema, būtų sudarytos sąlygos jų bendravimui, kad nuolat vyktų apsikeitimas naujomis žiniomis ne tik šalies viduje. Lietuvos mokslo visuomenė turi būti atvira pasauliui. Lietuvoje 1000-čiui gyventojų yra šiek tiek daugiau mokslininkų negu ES vidurkis, tačiau bendrų publikacijų su kitų ES šalių mokslininkais skaičius (0,20 vienam mokslininkui) yra ženkliai

mažesnės negu vidutiniškai ES (0,45 vienam mokslininkui).

Su panašiomis problemomis susiduria ir kitų ES šalių mokslo visuomenė. Mokslo tyrimo darbų lygis ES šalyse skiriasi, šalys reikalauja skirtingų dokumentų šių darbų finansavimui, skiriasi ir mokslininkų gaunami atlyginimai. Todėl pirmininkaujant ES tarybai mūsų kaimynei Latvijai buvo pasirašytas susitarimas, kuris turėtų padėti sutelkti jėgas ir atverti ES mokslo tyrimų erdvę (ERA – European Reseach Area - angl.) inovacijoms.

Mokslo tyrimo darbai gali būti finansuojami iš valstybės investicijų, valstybės ir privačių investicijų (Public – Private Partnership - angl.) bei prekybos. ES privataus rizikos kapitalo fondų investicijos į mokslo tyrimo darbus sudaro 60 mlrd eurų, tuo metu JAV – 360 mlrd eurų. Skiriasi ir investicijų struktūra – ES skiria mažiau negu JAV investicijų įmonių augimo stadijai finansuoti, nors tyrimais nustatyta, kad tokių įmonių įnašas į ekonomikos augimą didžiausias.

Užpildyti spragas numatoma skiriant dalį naujai steigiamo ES Strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšų skatinti inovacijoms, juolab kad ES mokslo programos „Horizon 2020“ lėšos (2,7 mlrd eurų) bus šio garantinio fondo dalis. Inovatyvių programų bendram finansavimui ketinama naudoti struktūrinių fondų lėšas. O dabar daug diskusijų sulaukiantis socialinio fondo lėšų panaudojimo efektyvumas skatina peržiūrėti jų panaudojimą ir siūloma, kad jos galėtų būti skiriamos mokytojų ruošimui ir jų kvalifikacijos atnaujinimui, įvertinant naujų mokymo technologijų plėtrą.

Aktualiausias klausimas yra kaip efektyviai panaudoti mokslui skiriamas investicijas, norint padidinti inovatyvių atradimų skaičių. Tikimasi, kad galėtų padėti šią problemą išspręsti išsamesnė pasiektų rezultatų analizė, dabar tokios analitinės medžiagos stokojama.

Kita problema yra tai, kad inovatyvumas vis dar suprantamas kaip techninis dalykas – naujas įrengimas ar nauja technologija. Daug rečiau kalbama apie socialines ir kultūrines inovacijas. Nors be naujovių socialinėje ir kultūrinėje srityje sunku tikėtis ir naujų technologijų proveržio. Koks nors, pasak Žemaitės, Vingių Jonas, vargu ar gali sukurti naują išmanų produktą. Todėl naujoje strategijoje pabrėžiamas stiprių lyderių inovacijų srityje rėmimas su kuriais kartu dirbdami galėtų pasisemti naujų įgūdžių ir kitų šalių mokslininkai. ES mokslo tyrimo infrastruktūrų darbo tikslas, kaip nurodyta naujai patvirtintoje jų veiklos chartijoje, yra siekis sukurti atviras, tarpusavyje sujungtas, duomenimis pagrįstas ir aukšto kompiuterizavimo lygio bei eksperimentinės plėtros infrastruktūras.

Chartijoje, kuri yra skelbiama Europos Komisijos svetainėje, galima sužinoti prieigos prie ES mokslo tyrimo infrastruktūrų tvarką ir kiekviena šalis, ypač mažesnė, turi pagalvoti, ar verta dubliuoti ES struktūras, gal tiesiog verta prie jų prisijungti. O jei plėtojama savo infrastruktūra (kaip bando daryti Lietuva), tai reikėtų stengtis, kad ji būtų pripažinta kaip ES mokslinė infrastruktūra. Dabar yra 44 įvairios srities ES lygmens mokslinės infrastruktūros, daugiausia išsidėsčiusios vakarinėje ES dalyje.

Siūloma keisti ir mokslinių programų organizavimo tvarką, nuo projektinio darbo pereiti prie darbo orientuoto į tam tikro tikslo pasiekimą, kuriame dalyvautų mokslininkų grupė. Numatyta ir nemažai kitų darbų, kurie turėtų pripildyti turiniu naują ERA - ES mokslo erdvės atvėrimo investicijoms koncepciją.

Laikas parodys, ar ši iniciatyva padės padidinti ES mokslo konkurencingumą. Kokia bebūtų koncepcija daug kas priklauso nuo ją įgyvendinančių žmonių pasiryžimo vykdyti numatytus susitarimus, iš jų ir Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"