Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Žvilgsnis į istoriją

 
2017 05 01 6:00

Europoje 2018 metai paskelbti paveldo metais. Ir nenuostabu, Europos istorinis paveldas didžiulis. Ši tema svarbi ir Lietuvai, kurios istorinis paveldas per audringus laikmečius išblaškytas ir jį vėl reikia sukaupti, nes nėra valstybės be savo istorijos, kaip nėra miesto be savo atminties.

Vilnius per savo amžių pergyveno daugelį plėtros etapų, keitusių jo būvį, bet istorinė šerdis visada išlikdavo. Todėl Vilniaus senamiestis ir yra unikalus paveldo objektas, įtrauktas į UNESCO saugotinų objektų sąrašą.

Pastaruoju metu miestas išgyvena naują augimo šuolį, į jį keliasi rajonų gyventojai. Toks paskutinis didesnis šuolis buvo 70-aisiais praėjusio dešimtmečio metais, kai valdžios institucijų plėtra pritraukė naujų atvykėlių iš regionų. Atvykėliai nelabai suprato Vilniaus dvasią, elgėsi kaip elgiasi nuvoviršai nomenklatūrininkai. Tuo laikotarpiu nunyko dalis senamiesčio ir iki šiol darkantys miesto vaizdą neskoningi pastatai suardė jo struktūrą.

Dabar šis procesas kartojasi – vietoj svetur išvykusių vilniečių atsikraustė naujos valdžios draugai iš rajonų. Todėl nenuostabu, kad vėl prasidėjo statybų invazija į senamiestį. Kiekvienas šiek tiek aptrupėjęs senamiesčio kamputis, užuot jį restauravus ir atstačius pagal išlikusius brėžinius ar fragmentus, yra patyliukais valomas nuo prieš šimtmečius statytų namų liekanų. Ten statomi nauji pastatai, nelabai derantys prie senamiesčio architektūros ir dvasios. Tokių pavyzdžių apstu, tereikia pereiti senamiesčio gatvėmis. Ypatingai nemaloniai nuteikia ketinimas statyti modernius gyvenamuosius namus prie Misionierių bažnyčios, kurie stūksos ant kalno virš viso senamiesčio. Tai taptų savotišku vilniečių nepagarbos savo paveldui ženklu. Dar visai neseniai ten buvo bažnyčios sodas, išlikę pastatai. Tereikėjo viską sutvarkyti, pritaikyti naujoms reikmėms.

Dabar šį vaizdą galima pamatyti tik Google žemėlapyje, nes statybų aikštelė jau išvalyta nuo amžiais kaupto dvasinio turto. Panašios statybos vyksta ir prie Vilnelės, ir nors skambiai sakoma, kad atstatomi senieji rūmai, iš tiesų keičiama visa kvartalo struktūra.

Belieka tik paklausti, ką veikia Lietuvos UNESCO komisija, gausios kultūros vertybių apsaugos valdiškos pajėgos, o ir akademinė architektų bendruomenė. Žinoma, paveldo objektų atstatymas yra brangus dalykas. Jei tokie objektai yra atstatomi visuomeninėms reikmėms, tada valstybė remia darbus neapmokestindama juos pridėtinės vertės mokesčiu. Aktuali problema yra ir paveldo objektų pritaikymas visuomenės reikmėms.

Labai geras kultūrinės erdvės pritaikymo pavyzdys yra Stendalio namas, kur dėka Prancūzų kultūros centro veiklos vyksta švietimo, kultūriniai renginiai. Dabar ten veikia labai miela paroda, atsispindinti prancūzišką dvasią ir subtilų vaikų skonio ugdymą. Parodoje „Barbaras visame gražume“ pristatomas vaikiškų knygų herojus drambliukas Barbaras, o gražiai prisistatyti jam padeda rūbelių kolekcija, sukurta garsiausių Prancūzijos mados dizainerių. Bet tokių gražių kultūrinio suderinamumo pavyzdžių yra ir daugiau.

Vilnius visada buvo žalias miestas, tai irgi jo istorinio gyvenimo būdo dalis. Bet jei pažiūrėsite į Vilniaus miesto maketą, esantį savivaldybės pastate, pamatysite, kad mieste žalių skverų beveik neliko. Vasarą vienintelio miesto sodo Sereikiškių parko takeliai pilni žmonių kaip per Kaziuko mugę. Net tokiame didmiestyje kaip Londonas, gyvenami kvartalai turi savo nedidelį skverą, kur gali susirinkti gyventojai, pasėdėti ant suoliukų karštą vasaros dieną, žaidžia vaikai. Sunku suprasti, kodėl to nesugebama puoselėti Vilniuje. Bet kai miestų tarybų nariai, užuot skyrę visą dėmesį miestui, dirba keliuose darbuose vienu metu, tai gero rezultato tikėtis neverta. Miesto tarybos narių deramas darbo atlyginimas – irgi viena iš miesto paveldo išsaugojimo sąlygų.

Ateinantys metai bus valstybės šimtmečio metai, todėl pakalbėti apie istorinio paveldo išsaugojimą progų turėtų būti. Miesto kultūra galėtų būti viena iš tokių pokalbių temų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"