TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KONKURSAI

Knygos konkursas: dalinamės kelionių įspūdžiais! II

2013 03 18 10:20
apostolos.nl nuotrauka

Prasidėjus konkursui "Pietų Amerika. 394 dienos" knygai laimėti iš karto sulaukėme nuostabių skaitytojų laiškų su juose papasakotais įsimintiniausių kelionių įspūdžiais. 

Štai keletas laiškelių, kuriuos jau atsiuntė mūsų skaitytojai. Skubame pasidalinti ir su jumis!

    

Miniatiūrinėje kalnų šalyje

Mano įspūdingiausia kelionė buvo šią žiemą į Andorą. Kelionė sudėtinga, nes nėra aerouosto ir geležinkelio Andoroje. Bet įspūdžiai viską atperka.

"Sveiki atvykę į Kalėdinio atviruko šalį!" Taip kviesčiau turistus į Andorą. Visur kalnai pasipuošę plonu šviežio sniego sluoksniu. Jie matyti iš visur. Mieste gražios švarios parduotuvės. Jų daug. Sankryžose ir aikštėse stovi kalėdinės eglės ir briedžiai. Gatvės ir šaligatviai švarūs ir sausi. Tikros žiemos šventės. Negana to, ryte mašinos važiuoja su sprindžio storio sniego sluoksniu ant stogo. Rytais mašinų nevalo, lai saulė pasidarbuoja.

Ar Jūs jau buvote Andoroje? Į šį klausimą turiu teigiamą atsakymą. Įspūdžiai iš kelionės irgi labai teigiami. 

Nedidelė šalis, turinti 78 tūkstančius gyventojų. Gyvena iš turizmo. Yra 2 kalnų slidinėjimo centrai. Atvyksta kalnų slidžių mėgėjai.

Visa šalis yra bemuitė zona. Galima į Europos Sąjungą iš Andoros įvežti prekių už 900 eurų. Pasienyje transportas yra tikrinamas. Į važiuojant į Andorą, dokumentus tikrina pasieniečiai, išvažiuojant muitininkai ir pasieniečiai.

Parduotuvės primena didelio aerouosto bemuites parduotuves. Drabužiai, kvepalai, tabakas, prestižiniai gėrimai traukia akį. Pabandžiau ir aš lauktuvių nupirkti naujų kvepalų. Paaiškėjo, jog Andoroje jų dar nėra. O Lietuvoje yra.

Maža valstybė, dar mažesnė jos sostinė- Andora la Vella. Tai yra aukščiausiai virš jūros lygio esanti Europos valstybės sostinė.

Oficiali Andoros valstybės kalba yra katalonų. Katalonija priklauso Ispanijai. Piniginis vienetas - euras.  Anksčiau čia cirkuliavo ispaniškos pesetos ir prancūziški frankai.

Viduramžiais Andora buvo pavaldi Urguelio ( Ispanija ) vyskupui ir Foix ( Prancūzija ) miestui. Vėliau ji vienodai priklausė nuo Prancūzijos prezidento ir Urguelio vyskupo. Taip yra ir šiandien.

Herbas susideda iš 4 dalių: Urguelio vyskupo mitra, viršuje dešinėje- Foix simbolis- 3 raudoni stulpai auksiniame fone, kairėje apačioje- 4 raudoni stulpai auksiniame fone- Katalonijos simbolis bei 2 karvės. Jos simbolizuoja Bearn vikontą.  Bearn su sostine Pau yra pietinės Prancūzijos provincija baskų krašte.  Jei parašiau sudėtingai, tai palengvinu. A.Diuma aprašo D'Artanjaną iš Bearno. Andoros herbe parašyta "Kartu mes stipresni".

Vėliavos spalvos: mėlyna, geltona, raudona. Paimta po 2 spalvas iš Prancūzijos ir Ispanijos vėliavų.

Per miestą teka Valiros upė. Abipus kalnai. Šalia kitas miestas Escaldes-Engordany. Tiksliau jie suaugę kaip vienas miestas. Tik ko nors paklausus vietinių, liepia eiti į kitą miestą. Pasirodo iš ten atėjau ir nemačiau miesto ribos.

Informacijos centrų yra keletas. Jie turi planų, žemėlapių, lankstinukų. Jie paaiškino kaip 2 autobusu pavažiavus 7 km pasiekti lyno kelią ir gražius vaizdus.

 Kitame centre paklausus: "Kur jų parlamentas ir kokios jo lankymo valandos?",

pasimetė. Ant miesto plano pripiešė linijų. Apie lankymą nežinojo. Kai pasiekiau Parlamentą, užėjau. Nufotografavau Andoros valstybinę ir ES vėliavas.

Paradoksas- šalis nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau Parlamente oficialiai kabo kaimyninės organizacijos vėliava. Tuščiame dideliame hole didelis stalas, už jo sėdi žmogus. Pasiteiravau angliškai: "Ar galiu apžiūrėti Parlamentą?" Pasakė, jog šiandien nedirba, pasiūlė ateiti ryt.Vadinasi jis "Generalinė Taryba".

Už kelių metrų toje pačioje aikštėje stovi gražus senoviškas akmeninis namas. Tai "Slėnio namas"- senasis istorinis Andoros valstybės parlamentas. Priešais šokėjų andoriečių paminklas. Slėnio name graži pailga posėdžių salė, interjeras medinis.

Miestas labai švarus. Sausi šaligatviai ir sniegas ant šlaitų. Andora garsi savo skulptūromis. Daug jų pamatau skvereliuose. Per Valirą daug tiltų su pavadinimais. Randu 2 vandens SPA. Vieną gražų, stiklinėm sienom randu virš gatvės pakeltą, į jį nuo šaligatvio pakelia liftas. jame dar muziejus. Netoliese prie gatvės tiesiog veržiasi 70 laipsnių karščio vanduo.

Kito SPA nereikia ieškoti. Jis aukštu stikliniu bokštu matosi iš visur lyg bažnyčia. Vidus ultramodernus. Vadinasi Caldea. Bokštą sunku nufotografuoti, šviečiant saulei, kuri atsispindėjusi stikle, akina.

Informacijos centre paklausiau, kur galiu užlipti aukščiau ir pamatyti panoramą. Žemėlapyje padėjo keletą brūkšnių.  Perku pigaus alaus ir lipu į kalną. Takas virš Andoros sostinės visu pietvakariniu šlaitu. Takas grįstas akmenimis, su turėklais ir akmeniniu grioveliu sniego tirpsmo vandeniui nubėgti. Yra  žibintai.  Beeidamas randu 3 stacionarius stalus su suolais, stacionarų židinį ir porą pagalių. Tik kepk mėsą. Bet nėra poreikio. Tai aš pasimaitinu , užgerdamas alumi. Vaizdas panoraminis. Visa Andorra la Vella po kojomis.

Perėjau visą sostinę šlaito taku. Virš galvos kai kur kabo uolos. Kai kur mikroskopiniai kolektyviniai sodai, kabineto dydžio. Prisistatė net 2 andorietiški katinai maisto, bet jau viską buvau suvalgęs.

Mašinos Andoroje švarios, gražios. Žmonių nedaug. Juk tai poilsio šalis. Perėjau mokyklos teritoriją, nes pamačiau plazdančią Andoros vėliavą. Nufotografavau ją.

Jei pasuki nuo centro, tai kelias kyla į kalnus. Po pietų baltumo kalnuose mažiau matosi. Užtat grįžta slidininkų autobusai ir išvežioja po viešbučius. Čia smulkus mastelis: nuo sostinės iki slidinėjimo trasos tik keletas kilometrų.

Bažnyčios šioje šalyje akmeninės. Matyt Pirėnų kalnuose akmenų netrūko. Užtat nauji komerciniai ir prekybiniai pastatai labai modernūs, daug stiklo, veidrodžių eksterjere. Interjerai linksmi, spalvingi.Net daugiabučiai šviečia ryškiomis raudona, geltona spalvomis.

Žiemą Andoroje slidinėjama. Servisas geras, kainos mažesnės. Vasarą keliaujama po kalnus. Terminiai SPA veikia visus metus. Andora 2 keliais sujungta su išore. Į pietus žemyn eina plentas į Urguelį, Kataloniją, Ispaniją.

Į šiaurės rytus veda tunelis į Prancūziją. Ten perėja 2400 metrų aukštyje. Geležinkelio Andoroje nėra. Aerouosto irgi. Todėl čia tiesiog tvyro poilsio, atostogų, ramybės atmosfera. Ją įrėmina švytintys snieguoti kalnai lyg Kalėdų atviruke.

Vladas Greičius, Marijampolė

***

Mano įspūdingiausia kelionė į Slovakijos Tatrus. Vykome su vyru prieš 5 metus, o kelionės įspūdžių nepamiršome iki šiol. 

Įsimintiniausios kelionės akimirkos ir nuotykiai:

1. Aplankėme Slovakų Rojaus nacionalinį parką – nuostabų gamtos kampelį, kuriame gausu krioklių, upelių, tarpeklių, uolų. Žygiavome pėsčiomis vienu įspūdingiausių parko kanjonų: teko bristi per upelius, lipti kopėtėlėmis į uolas, keliauti tilteliais virš daubų.

2. Entuziastingai pasiryžome kopti į Chopoko viršūnę (2024 m) Tatrų kalnuose, nors niekada nebuvo tekę būti kalnuose ir neįsivaizdavome, kiek jėgų tam reikia.... Žygio metu žavėjomės įspūdinga kalnų panorama, tačiau pusiaukelėje užklupo lietus, ėmė žaibuoti, atrodė lyg tiesiai virš galvos. Kalnai darėsi vis statesni, teko pasivaikščioti ir bedugnės kraštu – pėdos pločio kalnų takeliais, nuo kurių pažvelgus žemyn net plaukai šiaušėsi. Oras vis bjuro, tačiau galiausiai pasiekėme kalno viršūnę ir ant tarpeklio krašto su gide ir visa 13 žmonių ekstremalų komanda išgėrėmė pergalės šampaną. Buvo nepakartojama...

3. Papildoma porcija adrenalino - plaukiojimas baidarėmis kalnų upe. Teko pašokinėti įveikiant upės slenksčius, gintis nuo krūmų šakų ir melstis, kad neapsiverstume, nes, deja, nemokėjau plaukti...

4. Išvyka į Aukštųjų Tatrų kurortą Tatranska Lomnica. Kėlėmės keltuvu į Lomnickij Štit (2632 m) viršukalnę, nuo kurios giedrą dieną galima apžvelgti penktadalį Slovakijos teritorijos. Kai bekylant keltuvas sustojo virš eglių viršūnių, apėmė stresiukas, jog teks kurį laiką taip pakaboti...

5. Kopimas iki kalnų trobelės – užeigos  „Zamokovskecho“ (1470 m), garsėjančios kvapnia kalnų žolelių arbata. Svaiginanti kalnų panorama. Pakeliui norintys, tarp jų ir mano vyras, išsimaudė krištolinio tyrumo bei stingdančio šaltumo kalnų upelyje. Giriu juos už tokią drąsą!

Jurgita K.

 

Dalyvaukite konkurse ir jūs! Siųskite trumpus aprašymus iš savo įsimintiniausių kelionių el.paštu zaidimai@lzinios.lt ir laimėkite nuotykių kupiną  knygą "Pietų Amerika. 394 dienos".

Konkurso sąlygas rasite ČIA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KONKURSAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"