TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

A.Butkevičius: „Turiu 15-20 porų batų, bet daugumos nenešioju“

2013 01 08 14:23
A.Butkevičius/basketnews.lt nuotrauka

Skaitytojų dėmesiui siūlome interviu su Arnu Butkevičiumi.

– Labas vakaras, Arnai.

– Sveiki, „Be kaklaraiščio“. 

– Turbūt turėjote gimti ne Lietuvoje, nes vaikystėje norėjote žaisti futbolą. Kodėl vis dėlto nugalėjo krepšinis?

– Tėtis taip pasakė, tai krepšinis ir nugalėjo. Pamenu, tėtis pirmoje klasėje nuvedė į krepšinio treniruotes. Kad ir kaip norėjau žaisti futbolą, neleido. Vertė pamilti krepšinį, tai ir pamilau.

– Meilė per prievartą! Bravo. Užaugote Klaipėdoje, žaidėte Vilniuje. Kokių velnių galų gale pasirinkote Kauno „Žalgirį“?

– Labai gerai sužaidžiau savo pirmąjį sezoną Vilniaus „Sakaluose“. Vėliau pasisekė vasarą, kai atstovavau Lietuvos devyniolikmečių rinktinei ir tapome pasaulio čempionais. Tą pačią vasarą Marius Linartas pakvietė į dvidešimtmečių rinktinę, ten neblogai pasirodžiau. Sulaukęs kontrakto, o jis man tiko ir patiko, pasirinkau „Žalgirį“. Visos sąlygos buvo palankios. Iš tikrųjų tai buvo netikėta. Rengiausi sezonui turėdamas sutartį su „Sakalais“, kai paskambino agentas ir pranešė, kad yra pasiūlymas. Pasirašiau, bet iki šiol dar neatšvenčiau, nes buvo sezono pradžia.

– Ark dirvą, kol jaunas, pašvęsi senatvėj. Su Vilniaus „Sakalais“ vykote į Kiniją rengtis sezonui. Turbūt tai buvo įsimintiniausia gyvenimo kelionė?

– Teko būti JAV, bet Kinija paliko didžiausią įspūdį. Tiek kultūra, tiek žmonės, jų dėmesys mums – visa labai stebino. Labiausiai man patiko kultūra ir maistas, kuris nebuvo panašus į maistą kinų restoranuose Lietuvoje. Pamatėme Didžiąją Kinų sieną, išgirdome įvairių istorijų, važiavome į Uždraustąjį miestą, Mao Dzedūno aikštę. Daug apie tai buvau girdėjęs ir norėjau išvysti.

– Kokie buvo dveji metai „Sakaluose“?

– Puikūs. Ten žengiau pirmuosius žingsnius didžiajame krepšinyje. Neturiu apie „Sakalus“ pasakyti ką nors bloga. Į Vilnių išvykau būdamas septyniolikos, bet nebuvo sunku. Gavęs pasiūlymą nedvejojau, nes norėjau kilti karjeros laiptais, žengti pirmuosius žingsnius vyrų krepšinyje. Tuomet „Sakaluose“ buvo puikios sąlygos, o dabar skaudu girdėti apie jų problemas. Norėtųsi, kad komanda išliktų.

– Ką tik praėjo didžiausios metų šventės. Kokia yra geriausia kalėdinė dovana, kokią esate kada nors gavęs?

– Buvo labai daug gerų dovanų. Šilčiausi prisiminimai, kai man buvo septyneri ir gavau „Playstation“ žaidimų konsolę. Žaidžiau naktimis, tėvai net negalėjo atitraukti. Turbūt dėl dovanos vėliau keikėsi.

– Krepšininkai daugiausiai dėmesio skiria krepšiniui, tuomet – miegui, o trečioje vietoje – kompiuteriniams žaidimams. Kas dabar bando atitraukti nuo šios pramogos?

– Pastaruoju metu nebetenka žaisti kompiuteriniais žaidimais. Turbūt dėl to, kad nebeturiu „Playstation“. Buvome kelis kartus susirinkę su komandos draugais pažaisti futbolą, bet tik tiek.

– Per Kalėdas pilvai būna išpūsti net rytais. Ar per šventes valgėte net tai, kas sportininkams nerekomenduojama?

– Iš tikrųjų mūsų šeimos šventinis stalas buvo pritaikytas sportininkui. Valgiau, ką norėjau, bet nebuvo nieko nesveiko. Net jei ir būtų buvę, stengčiausi tokio maisto neragauti. Po švenčių užlipau ant svarstyklių – viskas buvo savo vietose.

– „Be kaklaraiščio“ žino, kad jums patinka karbonadas su makaronais. Karbonadas su makaronais!? Italų virtuvės šefai imtųsi už galvos.

– (Kvatoja) Tai mano mamos firminis patiekalas. Tai skaniausia, ką esu valgęs, dėl to man neatrodo keista. Pats šio patiekalo gaminti nemoku, bet pasisukioti virtuvėje mėgstu.

– Dar pasipraktikuokite ir kada nors pakvieskite mus pietų. Kas yra geriausias krepšininkas, prieš kurį teko žaisti?

– Turbūt Sonny Weemsas. Tai NBA patirties turintis žaidėjas, Lietuvoje demonstruodavęs įspūdingus rezultatus. Labai geri atsiminimai iš rungtynių su „Žalgiriu“. Tuomet jis paliko gerą įspūdį – tai stiprus, tvirtas, greitas, šoklus ir gerą metimą turintis žaidėjas.

– O kada pats ketinate atstovauti „Žalgiriui“?

– Kalbate taip protingai, kaip Algimantas Čekuolis. Iš kur tokios mintys?

– Tenka matyti daug krepšininkų, kurie pasirenka pajėgų klubą ir sėdi ant suolelio. Tuomet įsivaizduoji save jų vietoje ir prieini prie išvados, kad skubėti neverta.

– Su kuriuo komandos draugu dažniausiai einate kybinti merginų?

– Turiu panelę, tad merginų ieškoti neinu, o daugiausiai laiko praleidžiu su Kasparu Vecvagaru, nes kartu gyvename.

– Jei atvyktume į Klaipėdą, kur rekomenduotumėte užsukti?

– Būtinai prie jūros. Ir galbūt į „Švyturio“ areną, nes tai geriausia arena Klaipėdoje. Prie jūros pats praleidau labai daug laiko, kiekvieną vasarą ten važiuodavau, itin mėgdavau žaisti paplūdimio tinklinį.

– Koks geriausias kampelis Lietuvoje?

– Mano gimtieji namai.

– O Nida, kurioje teko žaisti namų rungtynes atstovaujant Neringos „Kuršiams“?

– Nida man irgi labai patinka. Praėjusią vasarą buvo atvykusi sesuo su šeima, vežiausi juos aprodyti Nidos, apsilankėme Auksinėse kopose, miestelyje. Jis labai ramus ir fainas, turintis gražią istoriją. Jei reiktų išsirinkti vietą atostogauti, turbūt nugalėtų Nida.

– Kas jums labiausiai patinka per Jūros šventę?

– Iš tikrųjų didelio įspūdžio ji nepalieka. Per daug žmonių, per didelės grūstys. Kai susirenka masė žmonių, miestas tampa šiukšlinas, daug triukšmo, stengiuosi į Jūros šventę nelįsti.

– Vadinasi, nesate iš tų gezų, kurie mėgaujasi ir tokiomis pramogomis, ir savaitgaliais Palangoje. Koks pastarasis filmas, kurį matėte?

– Neseniai komandos draugas Martynas Andriukaitis rekomendavo pažiūrėti „Seven Pounds“ („Septynios sielos“). Filmas paliko labai gerą įspūdį. 

– Puikus pasirinkimas. Nuostabi Willo Smitho vaidyba ir verčiantis susimąstyti scenarijus. O koks pastarasis filmas, kurį žiūrėdamas verkėte?

– Reiktų gerai pagalvoti. („Be kaklaraiščio“ užkaičia vandenį arbatai, nubėga į šalia esančią parduotuvę sausainių, grįždamas namo per gatvę perveda senolę ir tikisi, kad ilgai galvojęs Arnas pateiks rimtą atsakymą) Prieš kelerius metus mačiau filmą „Hachiko“ („Hachi: A Dog's Tale“) apie ištikimą šunį. Jis gal kiek sugraudino. Galbūt iš dalies susitapatinau su savimi, nes tai buvo mano pirmi metai Vilniuje ir buvau vienišas.

– Kuriame filme pats norėtumėte suvaidinti?

– Norėčiau pakeisti Chucką Norrisą, nes jis gali viską (juokiasi). Bet labiausiai norėčiau įsikūnyti į tą vaiką, kuris turėjo stebuklingus Michaelo Jordano batelius ir krepšinio aikštelėje neįtikėtinai skraidė.

– Tas filmas vadinasi „Like Mike“ („Stebuklingi batai“). Bet pačiam ne ką blogiau sekasi skraidyti ir be stebuklingų batelių – Kinijoje net laimėjote dėjimų į krepšį konkursą.

– Visada malonu įdėti į krepšį – tai emocijos ir visa kita. Vaikystėje man labai patiko Vince‘as Carteris, jis buvo idealas, galbūt tai padidino norą dėti į krepšį. Juolab kad duomenis, reikalingus dėjimui turiu.

– Kalbant apie svarbesnius reikalus, ar kada nors matėte vaiduoklį?

– Neteko, nors kartais jais tikiu. Turbūt didžiausią įtaką padaro filmai.

– Be krepšinio, kokiomis sporto šakomis domitės?

– Nesidomiu jokiomis. Net futbolas nebeįdomus. Anksčiau dar šiek tiek žinojau apie futbolą, dabar nieko nebežinau. Anksčiau tekdavo domėtis kartingais, nes mano pusbrolis – buvęs Lietuvos čempionas.

– Kiek batų porų turite?

 – Jei sudėtume bendrai sportinius batelius ir kasdienius, būtų apie 15-20 porų. Iš jų didžioji dalis – sportiniai, nors tiek net nereikia. Turiu vieną porą batų, su kuriais nuolat sportuoju, o kokios 10porų yra nereikalingos. Būna, kad gauni batelius kaip prizą, kartais klubai nuperka prieš sezoną, o jie nelabai tinka ar nėra patogūs, tad tiesiog dedi į šalį ir palieki. Turbūt reikės kam nors juos atiduoti.

– Sportinę avalynę Panevėžyje tikrai kas nors priglaus. Ar žemaitiškai mokate?

– Teko girdėti, kaip kalba Rolandas Jakštas, o mane išmokė je mun saka, ta kon saka.

– „Be kaklaraiščio“ kelia rankas į viršų: dėl Dievo meilės, ką tai reiškia?

– Jei man sakai, tai ką sakai.

– Logiška. Negaliu nepaklausti šio klausimo: kas laimėtų kovą tarp raganosio ir begemoto?

– Begemotas. Man jis atrodo agresyvus, žinau, kad ir piktas, todėl ir laimėtų.

– Kokią dainą pasirinktumėte dainuoti per karaokės vakarą?

– Gal Louiso Armstrongo „What a Wonderful World“. Kartą teko dainuoti šią dainą. Visai neseniai su draugais dalyvavome karaokės vakare, nusprendžiau dainuoti šią ir kaip supratau iš jų reakcijos, visai neblogai pavyko.

– Dėdle diekou už pokalbį ir fainų metų.

– Ačiū jums, ir iškirpkite kai kuriuos atsakymus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"