TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

A.Sabonis: ledai pralaužti

2011 08 16 0:00
A.Sabonį krepšinio šlovės muziejuje pristatė B.Waltonas (kairėje).
AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš metus įtrauktas į FIBA (Tarptautinės krepšinio federacijos) šlovės muziejų, Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis buvo įšventintas ir į didžiausią Amerikos krepšinio šlovės muziejų - "Naismith Memorial Basketball Hall of Fame".

Kaip LŽ jau rašė, 46 metų 220 cm A.Sabonis sulaukė garbingo įvertinimo ir tapo septintu europiečiu žaidėju (po Sergejaus Belovo, Uljanos Semionovos, Krešimiro Čosičiaus, Draženo Petrovičiaus, Draženo Dalipagičiaus ir Dino Maneghino), papildžiusiu jau per 300 narių turinčią krepšiniui nusipelniusių žmonių šeimą. TSRS krepšinio rinktinės (tos pačios, su kuria A.Sabonis 1988 metais Seule laimėjo olimpinį auksą!) treneris Aleksandras Gomelskis po šiuo stogu atsidūrė 1995 metais. A.Sabonis oficialiai buvo pagerbtas praėjusį penktadienį Springfilde (JAV, Masačusetso valstija).

1959 metais įsteigtas ir krepšinio išradėjo kanadiečio Jameso A.Naismitho vardu pavadintas (jis sukūrė žaidimą gyvendamas Springfilde, čia 1891 metų gruodį įvyko ir pirmosios rungtynės), krepšinio šlovės muziejus siekia pagerbti nusipelniusius žaidimui asmenis ir komandas iš viso pasaulio. Reikalavimas kandidatui žaidėjui - kad būtų praėję bent 5 metai nuo jo sportinės karjeros pabaigos. 2002 metais "Naismith Hall of Fame" įsikūrė naujose moderniose patalpose, kurių architektūra primena krentantį į krepšį kamuolį. Šiemet šlovės muziejaus nariais (vadinamoji "2011 klasė") kartu su Arvydu Saboniu tapo žaidėjai: Dennisas Rodmanas, Artis Gilmore'as, Reece'as "Goose" Tatumas (po mirties), Teresa Edwards, Tomas "Satchas" Sandersas, Chrisas Mullinas ir treneriai: Tara VanDerveer, Herbas Magee, Texas Winteris.

Arvydas Sabonis NBA žaidė septynis sezonus (1995-2001, 2002-2003), visus - Portlando "Trail Blazers" komandoje. Per iškilmingą įšventinimo ceremoniją penktadienio vakarą Springfilde lietuvį pristatė 1993 metais į šlovės muziejų įtrauktas praeityje garsus žaidėjas, vėliau tapęs televizijos komentatoriumi, pasižymėjusiu hiperbolizuotais apibūdinimais, Billas Waltonas. Arvydo kalbą sudarė 102 žodžiai, jie pasakyti per 48 sekundes. "Šiandien ypatinga diena man, mano šaliai, ir aš labai didžiuojuosi čia būdamas", - sakė lietuvis. Jis padėkojo šeimai, tėvams, draugams, komandos draugams, treneriams. Ypatingą padėką Arvydas išreiškė "Trail Blazers" medikams - "už tai, kad tikėjo manimi ir padėjo po rimtos traumos grįžti į profesionalų krepšinį".

Naujų narių pagerbti susirinko didžiulis būrys šlovės muziejaus "senbuvių", dabartinių NBA žaidėjų, rėmėjų ir gerbėjų. Lokautas šventinio savaitgalio nesugadino, mat, kaip aiškino "Hall of Fame" direktorius Johnas Doleva, muziejus ir pats renginys yra "saugi zona", kurioje NBA žaidėjams ir vadybininkams nedraudžiama laisvai susitikti ir bendrauti.

A.Sabonį kelionėje lydėjo žmona Ingrida. Iš Springfildo pora trumpam vyks į Portlandą, kur nebuvo nuo to laiko, kai baigėsi krepšininko kontraktas su šio miesto komanda.

Ypatinga proga - vienuolika klausimų mūsų legendiniam vienuoliktajam numeriui per išskirtinį interviu LŽ.

- Arvydai, ar turėjote progos pasidairyti po muziejų ir užtikti ką nors iš Jus reprezentuojančių eksponatų?

- Padovanojau muziejui savo pačius pirmuosius "Žalgirio" komandos marškinėlius, tikrai senus, 1980 ar 1981 metų, dar su megztais numeriais. Mačiau savo marškinėlius, kuriais vilkėdamas žaidžiau Atlantos olimpiadoje su australais (1996 m. olimpiadoje Lietuvos rinktinė kovoje dėl bronzos medalių nugalėjo Australiją, - red.). Muziejus labai didelis, nebuvo laiko viso apžiūrėti.

- O kokiomis "Hall of Fame" regalijomis pasipuošėte Jūs pats?

- Ketvirtadienį prieš spaudos konferenciją mes buvome aprengti specialiais neperšaunamais švarkais.

- Ar iš anksto žinojote, ką pasakysite per iškilmingą vakarienę, priimdamas narystę?

- Tam ir yra tas momentas - išeini ir pasakai. Kai ką, žinoma, turėjau mintyse iš anksto.

- Ar Jūs jaučiate sentimentų Amerikai? Ar vis dėlto jie labiau susiję su Lietuva, Ispanija?

- Daugiau turbūt su Lietuva ir Ispanija. Amerika - puiki šalis, be jokios abejonės. Jeigu iškart būčiau išvažiavęs į JAV, gal būtų kitaip. Bet likimas susiklostė taip, kad pirma išvažiavau į Ispaniją, tad ją labiau ir pamilau.

- Ar daug pažįstamų sutikote Springfilde?

- Nemažai. Iš Portlando atvažiavo žmonių, su kuriais žaidėme vienoje komandoje. Su NBA komisaru Davidu Sternu pasikalbėjome...

- Kas iš Portlando laikotarpio labiausiai įstrigo Jūsų atmintyje?

- Portlande buvau ir anksčiau, 1988-aisiais, kai man gydė koją, reabilitavo po operacijos, taigi tas miestas man yra labai mielas ir šiltas. O iš varžybų... Gal pralaimėjimas Vakarų konferencijos finale 2000-aisiais, paskutinės rungtynės Los Andželo "Lakers" komandoje. Stovi prieš akis kaip neišnaudotas šansas.

- Suprantama, kad geri krepšininkai žaisdami tikrai negalvoja apie tai, kad kada nors jie galbūt pateks į šlovės muziejų, - ką Jums reiškia šis įvykis?

- Čia nei tikėtasi, nei apie tai galvota... Bet įvyko, kaip įvyko. Man garbė būti pirmam lietuviui, išrinktam į muziejų. Manau, garbė ir Lietuvai, ir visiems mūsų krepšinio sirgaliams, kadangi pas mus krepšinis yra tarsi antra religija. Be to, viskas prieš 2011 metų Europos čempionatą Lietuvoje. Daug įspūdžių ir daug pergyvenimų susideda... Galiu tik pasidžiaugti už savus, už draugus ir visus, kurie mėgsta krepšinį.

- Ar manote, kad Jūsų įtraukimas į muziejų dabar dar labiau atkreips dėmesį į Lietuvoje prasidėsiantį Europos čempionatą?

- Nemanau. Bet kad lietuvių ledai pralaužti, yra gerai. Jeigu išrinko vieną, išrinks ir daugiau.

- Gal Jums žinoma, ar kas nors iš NBA atvažiuos į Lietuvą, į krepšinio čempionatą?

- Kol kas nežinau.

- Ar manote, kad Europos krepšininkams, ypač jauniems, vis dar naudinga pažaisti NBA ar tai nebe taip svarbu jų karjeroms, kaip buvo Jūsų laikais?

- Jei tik yra galimybė, kiekvienam verta pažaisti NBA. Net tie, kurie nežaidžia, o tik pasitreniruoja, grįžta jau kitokie. Pasikeičia jų požiūris ir į treniruotes, ir į žaidimą. Kaip Amerikoje treniruojamasi - Europoje nėra nieko panašaus. Jeigu tu prasimuši į pagrindinę sudėtį - tai jau laimėjimas. Todėl visi nori save parodyti ir per treniruotes dirba kartais daugiau negu per varžybas. NBA palieka žymę. Iškart matyti, kas yra pažaidęs čia bent porą metų. Aktyvumas visai kitas. Tai tik į naudą.

- Ar gerai praleidote laiką Springfilde?

- Labai puikus savaitgalis. Smagiai leidome laiką. Programa nėra labai įtempta, užtenka laisvalaikio - tikra šventė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"