TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

A. Sabonis: metai buvo darbingi ir produktyvūs

2014 12 30 12:40
Arvydas Sabonis LKF nuotrauka

Nepaisant to, kad Lietuvoje 2014-aisiais nevyko oficialūs Europos ar pasaulio krepšinio čempionatai, 2014-ieji Lietuvos krepšinio federacijai buvo ypač darbingi ir produktyvūs. Tai, apžvelgdamas praėjusius metus leidiniui “Mūsų krepšinis”, pastebi ir LKF prezidentas Arvydas Sabonis.

- Kaip apskritai vertinate praėjusių metų Lietuvos krepšinio rezultatus?

- Lietuvos krepšinio rezultatai, drauge ir Lietuvos krepšinio federacijos darbas, vertinami pagal vieną pagrindinį rodiklį – nacionalinių vyrų ir moterų rinktinių pasirodymą. 2014 metais ir mūsų vyrai, ir moterys pasirodė puikiai. Vyrai ir be pagrindinio įžaidėjo Manto Kalniečio užėmė ketvirtąją vietą pasaulyje, o moterys laimėjo savo atrankos grupę ir pateko į kitų metų Europos čempionatą.

Beje, šįmet moterų rinktinei skyrėme ypatingą dėmesį, pasirūpinome draudimu ir sudarėme tokias pat pasirengimo bei varžybų sąlygas, kaip vyrams. Į kiekvienerias jų Europos čempionato atrankos rungtynes Kėdainių arenoje ateidavo beveik po 2000 žiūrovų.

Mūsų 3×3 krepšininkai iškovojo Europos čempionato bronzą ir buvo ketvirti Pasaulio čempionate, o Lietuvos rinktinė laimėjo auksą Jaunimo olimpinėse žaidynėse Nandzinge, kuriose taip pat buvo žaidžiama trys prieš tris.

Aišku, galbūt norėjosi geresnių jaunimo rinktinių rezultatų Europos čempionatuose. Tačiau, kaip jau minėjau, svarbiausia yra tai, kaip žaidžia nacionalinės vyrų ir moterų rinktinės. Jaunimo rinktinės – tik laiptelis į tas komandas, kurios labiausiai garsina Lietuvos vardą. Tad ir jaunimo rinktinių rezultatą reikėtų vertinti ilgalaike perspektyva – kiek iš tos rinktinės žadėjų vėliau patenka į vyrų bei moterų rinktines.

Be abejo, dėmesys jaunimui turi būti didelis, kad tie talentai neprapultų ir pasiektų tą tikslą – nacionalinę rinktinę.

- M.Kalniečio trauma sukėlė daug šurmulio, kalbų apie tai, kad neturime jam pamainos, trūksta įžaidėjų, individualių sugebėjimų. Kokių žingsnių imasi Lietuvos krepšinio federacija ugdant pamainą nacionalinės rinktinės žaidėjams?

- Čia vėl labai platus klausimas. Praėjusiais metais ėmėme įgyvendinti tokią jau susistemintą programą – kaip sakoma, nuo iki. Peržiūrime sporto mokyklų treniruočių metodikas, reikalausime atskaitomybės. Nutarėme, kad jaunimo rinktinių treneriai turi išlaikyti savo darbo tęstinumą, dėl to jie dirbs ne po vienerius metus, o kelerių metų ciklais – olimpinio ciklo principu.

Tačiau bene labiausiai norisi pasidžiaugti tuo entuziazmu, su kuriuo puolė dirbti jaunimo treneriai ir patys vaikai, dalyvaujantys projekte “Talentų U15 karta”. Jo mintis – įskiepyti vaikams savo pačių priežiūros, individualaus darbo, mitybos principus dar iki patenkant į šalies jaunimo rinktinę. Labai dėkojame Ramūnui Šiškauskui, kuris ne tik sutiko tapti šio projekto ambasadoriumi, bet ir įsitraukė į treniruočių procesą.

Dabar surenkame talentingiausius Lietuvos vaikus į specializuotas stovyklas penkis kartus per metus po tris dienas. Visus metus juos prižiūri Lietuvos rinktinių gydytojai, sudaromi individualūs planai, ką reikia tobulinti, akcentuojami krepšinio pagrindai, tokie, kaip kojų darbas, kamuolio varymas ir perdavimas, tinkamas apšilimas, traumų prevencija. Tokie dalykai moksleivių krepšinyje dažnai nuslenka į antrą planą, nes pirmame – pergalės prieš kitas krepšinio mokyklas.

Norisi, kad tie vaikai, atsinešę patirtį iš tų stovyklų, užkrėstų gerais dalykais ir komandos draugus, ir trenerius. Tiesa, norisi, kad ir treneriai lankytųsi “Talentų U15 kartos” treniruotėse, kurios yra atviros specialistams ir vaikų tėvams, kurie taip pat gautų vertingų žinių apie vaiko mitybą, kūno priežiūrą, režimą, treniruotes.

Labai džiaugiamės, kad šia programa kaip pavyzdine, susidomėjo tarptautinė krepšinio federacija, ir “FIBA Europe” net skyrė jai lėšų.

Kita vertus, vien treniruočių savo kieme nepakanka. Dėl to plečiame jaunimo tarptautinių rungtynių geografiją, renkamės varžovus ne tik iš kaimynų, bet ir pagal pajėgumą. Juk patirtis rungtyniaujant su serbais, turkais, ispanais ir kitais pajėgiais varžovais, su kuriais teks susidurti pagrindinėse rinktinėse, yra neįkainojama.

Be to, žadame plėsti keturiolikmečių vaikų įgūdžių tobulinimo stovyklą, kokia praėjusią vasarą vyko dvi pamainas Kaune ir sulaukė didelio tarptautinio susidomėjimo. Ateinančiais metais yra planų paversti ją tarptautine, sukviečiant garsiausius vaikų trenerius ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

Tikiuosi, didelį impulsą jaunimui suteiks ir ateinančią vasarą Kaune rengiamas šešiolikmečių vaikinų Europos čempionatas. Beje, turime garantijų, kad šis turnyras bus “pliusinis”, nepaliks nuostolių.

Labai svarbi grandis ugdant individualų meistriškumą yra ir “Sprite” talentų kova, šįmet padėjusi atrasti deimančiukų ne tik tarp vaikinų, bet ir tarp merginų. Beje, visiems, kas matė, didžiulį įspūdį paliko absoliuti turnyro nugalėtoja Gabija Šegždaitė, kurią gyrė ir buvusi NBA žvaigždė Muggsy Boguesas. Dabar, kaip minėjau, reikia tų deimančiukų nepamesti, o paversti briliantais. Tikiuosi, kad Gabijai daug padės su ja individualiai dirbantis moterų rinktinės treneris Mantas Šernius.

Galima pasidžiaugti ir tuo, kad plečiasi Moksleivių lygos veikla. Pratęsta sutartis su pagrindiniu rėmėju “Mondelēz International”, užmegztas bendradabiavimas su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu organizuojant jaunimo krepšinio čempionatą „Olimpinė taurė“, kurio ambasadorius yra mano bendražygis Šarūnas Marčiulionis.

Beje, krepšinis pasiekė ir darželinukus. Drauge su Sostinės krepšinio mokykla buvo surengtas pirmasis Lietuvos darželinukų čempionatas, kurio finalas buvo Kaune.

- M.Kalniečio trauma atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką, rūpinantis geriausiais šalies krepšininkais – draudimą. Ar M.Kalniečiui, kaip Robertui Javtokui, sumokėjo Lietuvos krepšinio federacija?

- Šie du atvejai labai skiriasi. R.Javtokui jau baigiama mokėti kompensacija už traumą, patirtą atrankos į 2012 m. Olimpines žaidynes, metu. Tai padarė LKF, nes draudimas buvo ne toks, kokio reikėjo, kad sumokėtų draudikai. Po to padarėme išvadas, po ilgų paieškų pasirašėme sutartis dėl visų rinktinių krepšininkų draudimo.

Tarpininkaujant LKF rėmėjams draudimo brokeriams “Colemont”, atstovaujančiams “Lloyd’s” draudimo kompanijai, draudikai išmokėjo visą numatytą sumą M.Kalniečiui, baigiamos derinti ir Darjušo Lavrinovičiaus traumos kompensavimo detalės.

LKF tikslas – kad žaidėjai nepatirtų finansinių nuostolių, kai trauma patiriama atstovaujant Lietuvos rinktinei.

- Kokią įtaką LKF biudžetui turėjo šios ir kitos sutartys su LKF rėmėjais?

- Sutartys dėl draudimo ir kiti verslo rėmėjai padėjo subalansuoti 2014 m. biudžetą. Valstybės parama Lietuvos krepšiniui 2014-aisiais sudarė maždaug trečdalį LKF biudžeto. Visa kita – tiesioginė verslo parama ir vadinamasis “barteris”. Reikia tik dėkoti toms įmonėms, kurios mato prasmę remti Lietuvos krepšinį.

Šiuos finansinius metus pavyko baigti sėkmingai – ne tik be skolų, bet ir su padidintais rėmėjų įsipareigojimais ateinantiems ir 2016 metams. Džiaugiamės, kad pasirašytos naujos sutartys su senais LKF rėmėjais, kuriems galėjome pasiūlyti platesnį bendradarbiavimą, ir pritraukta naujų rėmėjų.

Tai leido surengti, tikiuosi, tradiciniu tapsiantį tarptautinį turnyrą “Huawei Cup”, į kurį ateinančią vasarą nori daug pajėgių rinktinių.

Apskritai, malonu, kad Lietuvą kontrolinėms rungtynėms renkasi pajėgiausios pasaulio rinktinės. Praėjusią vasarą čia 9 mačus žaidė Slovėnijos, Australijos, Graikijos, Suomijos, Ukrainos, Naujosios Zelandijos ir Latvijos vyrų rinktinės, taip pat kelerias rungtynes sužaidė Kinijos, Ukrainos, Švedijos moterų rinktinės.

Tokie tarptautiniai kontroliniai mačai, kuriuos į užsienį transliuoja televizija ir stebi tūkstančiai žiūrovų šiuolaikinėse arenose, yra patrauklūs rėmėjams, o mums leidžia geriau ir kokybiškiau pasirengti oficialiems čempionatams.

Beje, norėdami palengvinti krepšinio sirgaliams įsigyti bilietus, neklaidžiojant po įvairias bilietų platinimo sistemas, baigiame kurti vieningus interneto vartus krepsiniobilietai.lt, leisiančius pasirinkti bilietus į norimas LKF organizuojamas rungtynes vienoje vietoje. Pirmasis išbandymas – bilietai į DNB LKF finalo aštuonetą vasario mėnesį Kaune.

Siekiame, kad viskas, kas susiję su LKF – ar tai būtų varžybos, ar paslaugos, ar gaminiai – būtų garantuotos kokybės. Pažvelkite – visi LKF rėmėjai yra puikiai žinomi ir Lietuvoje, ir užsienyje prekės ženklai, įmonės.

- Ar galima teigti, kad LKF pati tampa savotišku prekės ženklu?

- LKF turi būti kokybės ženklas. Sirgaliams reikia atskiro ženklo, kuris vienytų.

Atsižvelgdami į tai, šįmet įteisinome ir patentavome prekės ženklą “Lietuvos krepšinio rinktinė – Mes už Lietuvą”. Norime parodyti, kad krepšinis yra galingas vienybės užtaisas. Siekdami tai pabrėžti, pradedame naują krepšinio atributikos liniją “Mes už Lietuvą”. Tai bus oficialūs produktai, kurie asocijuosis su visomis Lietuvos krepšinio rinktinėmis ir jų aistruoliais.

Pirmoji kregždė – knygynuose, prekybos tinkluose ir degalinėse platinamas oficialus Lietuvos krepšinio rinktinės kalendorius “Mes už Lietuvą”, kurio teko išleisti net du tiražus. Netrukus turi pasirodyti ir įvairių suvenytų bei atributikos.

- Visa tai – dalykai, susiję su nacionalinėms rinktinėms. Tačiau juk yra ir Lietuvos klubai, kurie taip pat motyvuoja jaunuosius krepšininkus tobulėti, apskritai populiarina krepšinį.

- Be abejo. Nėra ką šnekėti – Lietuvos klubai yra krepšinis, kurį mūsų vaikai ir aistruoliai mato vos ne kasdien.

Iš tikrųjų, stebėti LKL kovas tampa vis įdomiau, aiškus dviejų klubų dominavimas praktiškai išnyko.

Tai parodė ir praėjusio sezono DNB LKF taurės finalo ketvertas, kurio nugalėtoju tapo Prienų “TonyBet” klubas, per vieną savaitgalį įveikęs dvi Eurolygos komandas – Kauno “Žalgirį” ir Vilniaus “Lietuvos rytą”.

Neabejoju, kad ateinantį vasarį vyksiantis DNB LKF finalinis turnyras, suteiks dar daugiau teigiamų emocijų. Šįsyk jis vyks kitokiu, labiau intriguojančiu, formatu, primenančiu Ispanijos Karaliaus taurę. Dėl Didžiosios taurės ir daugiau nei 100 000 litų (jau reikėtų skaičiuoti eurais) rungtyniaus aštuoni stipriausi LKL klubai. Tai – pirmasis sezono trofėjus ir galimybė laimėti nemažą sumą.

Vyrų ir moterų LKF taurės turnyrai su piniginiais prizais (skaičiuojant litais – per 150 tūkst. litų) – visiems matomas LKF indėlis į klubų krepšinį. Tačiau didžiausias LKF indėlis į šalies krepšinio lygas yra Moksleivių krepšinio lyga, nuolat papildanti jas krepšininkais. Moksleivių lygai skiriama didelė LKF biudžeto dalis.

Taip pat reikia prisiminti, kad LKF atlieka didžiulį nematomą darbą, padedantį klubams – nuo žaidėjų licencijavimo iki ginčų sprendimo ir traumų prevencijos programos.

- Kiek žmonių LKF atlieka tą darbą ir kokios jų funkcijos?

- 2014-aisiais LKF dirbo 21 žmogus. Viena federacijos funkcijų yra būtent formalumai, dokumentų ir procesų priežiūra, valdymas. Šio dalyko neišvengsi siekdamas tvarkos. Tačiau ne mažiau svarbi kita, daug platesnė funkcija – populiarinti krepšinį.

Norint tai daryti reikia ne tik dokumentus tvarkyti, bet ir brandinti įvairias idėjas, jas įgyvendinti. Reikia tikros komandos, kurią, ačiū Dievui, turime. Tikrą profesionalų komandą, kuriai nereikia kartoti dukart.

Tą komandą įvertino ir tarptautinė krepšinio federacija FIBA. Ilgametis FIBA arbitras, dabartinis Lietuvos krepšinio lygos generalinis direktorius Romualdas Brazauskas patvirtintas FIBA techninės komisijos nariu. Ši komisija atsakinga už krepšinio taisyklių pakeitimus, interpretacijas, teisėjų ir komisarų ugdymą bei darbą.

Savo ruožtu Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas tapo FIBA varžybų komisijos nariu. Ši komisija atsakinga už įvairių krepšinio varžybų – klubinių ir nacionalinių rinktinių – sistemas, formatus bei reglamentus, varžybų kalendorius.

M.Špokas taip pat priklauso ir “FIBA Europe” valdybai. Be jo, Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinio valdymo struktūrai dar priklauso LKF sporto ir renginių direktorius Tomas Rimkus (Varžybų komisija) ir LKF direktorė Rasa Liuimienė (Moterų komisija).

- Ko palinkėtumėte Lietuvos krepšinio bendruomenei 2015 metais?

- Sveikatos, pergalių ir gerų emocijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"