TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

A.Sabonis: „Sienos nepramuši, kai stovės rimti vyrai“

2013 09 01 15:00
A.Sabonis oregonlive.com nuotrauka

Lietuvoje kiekvienas nacionalinės komandos vidurio puolėjas yra lyginamas su Arvydu Saboniu. Nuo to niekada nepabėga ir Jonas Valančiūnas, kuris jau trečią vasarą skiria Lietuvos rinktinei.

Praėjusį sezoną praleidęs Toronto „Raptors“ gretose, o prieš vyrų rinktinės stovyklas NBA vasaros lygoje dominavęs vidurio puolėjas įgijo tiek daugiau pasitikėjimo savimi, tiek priaugo daugiau svorio.

21 metų 213 cm ūgio uteniškis sustiprėjusį savo kūną bando išnaudoti ir aikštelėje, tačiau krepšinio ekspertai pastebi, jog jis per dažnai bando jėga pralaužti gynybines užtvaras bei taip pelnyti taškus.

„Jo puolimo asortimentas yra truputi per mažas. Kartais reikia ir atmesti kamuolį atgal. Rungtynės su graikais parodė, jog per jėgą mačo nelaimėsi“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ teigė Sabonis.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas su tinklalapiu „BasketNews.lt“ taip pat kalbėjosi apie draugiškų rungtynių varžovų parinkimą, komandos vedlius, priekinę liniją.

– Kaip vertinate Jono Kazlausko sprendimą pasirinkti į Slovėniją vežtis šešis aukštaūgius? – tinklalapis „BasketNews.lt“ paklausė Sabonio.

– Manau, kad tai tinkamas sprendimas. Suprantu, jeigu būtų kuris nors „sušlubavęs“. Tuomet Kazlauskui apsispręsti būtų buvę lengviau. Dabar iš tikrųjų nebuvo kurio atsisakyti.

– Ar pasirengimo ciklui einant į pabaigą jau galima daryti kažkokias išvadas?

– Išvados prasidės nuo rugsėjo 4 d. Tada kiekvienos rungtynės bus aukso vertės. Dabar gali kalbėti ką nori. Kiekviename mače daug kas priklauso nuo psichologinio ir fizinio pasiruošimo. Diena dienai nelygi.

– Ar varžovai draugiškoms rungtynėms buvo tinkamai parinkti?

– Lietuvoje visi nori tik kabinėtis. Pasižiūrėkime, su kuo žaidžia Europos čempionai ispanai. Prancūzais? Na, tai ką? Mes žaidėme su graikais, italais, makedonais ar bosniais. Nejaugi čia silpni varžovai? Ispanai irgi rungtyniavo su britais ir juos sudaužė. Europoje reikia žaisti su visais. Pasirengimo pradžioje kaip tik buvo gerai – mums reikėjo lengvų treniruočių, nors su suomiais vos neprisižaidėme. Ačiū Dievui ir traumų nepasitaikė. Manau, Europos čempionatui yra gerai pasirengta.

– Nemažai kritikos sulaukė ir Jonas Valančiūnas, kuris dažnai bando taškus pelnyti per jėgą. Ką jūs apie manote?

– Jam dar daug ko trūksta. Visą gyvenimą tobulėjimui nėra ribų. Taip ir Jonui reikės dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti. Lubų niekada nepasieksi. Jo puolimo asortimentas yra truputį per mažas. Kartais reikia ir atmesti kamuolį atgal. Rungtynės su graikais parodė, jog per jėgą mačo nelaimėsi. Sienos nepramuši, kai stovės rimti vyrai.

– Šią vasarą į Lietuvos rinktinės stovyklą susirinko beveik visi kviesti žaidėjai. Ar tai jūsų nestebino?

– Tfu, tfu, tfu (pabaksnoja tris kartus į medį – Red.). Visą laiką turėjome problemų dėl traumų. Vis traumos ir traumos, o dabar jų nėra. Tuo labai džiaugiamės. Neieškome sliekų ten, kur jų neturi būti.

– Ar Mindaugas Kuzminskas ir Donatas Motiejūnas yra jau pasiruošę debiutui Lietuvos rinktinėje?

– Jeigu jie yra rinktinės nariai, turi būti pasiruošę ir, manau, atiduos viską ką gali.

– Kas Lietuvos rinktinėje gali tapti vedliais, kurie temptų komandą į priekį?

– Šiais laikais tokių vedlių nėra. Vieną dieną vienas gali sužaisti, kitą dieną – kitas. Tas ir yra geriausia. Varžovams juk sunku atspėti kuris iššaus tą dieną. Duok Dieve, jog būtų vienas stabilus lyderis, kurio 20 taškų yra garantuoti, bet deja taip nėra. Anksčiau žinojai, jog tas yra garvežys, tas – lokomotyvas ir tu juos denk nedengęs, 20 taškų vis tiek primes.

– Ar pritariate Vlado Garasto žodžiams, jog šiemet mūsų priekinė linija yra stipriausia Europos čempionate ir Lietuvos rinktinės istorijoje?

– Taip. Manau, tokios stiprios priekinės linijos Lietuvos komanda dar niekada neturėjo. Šią vasarą buvo taip, jog nebuvo ko atsisakyti, todėl iškrito trys gynėjai. Manau, turime džiaugtis, kad visi yra tokios geros sportinės formos.

– Ko reikia, kad atsirastų ryšys tarp gynėjų ir puolėjų?

– Visais laikais sunku buvo rasti tą ryšį (juokiasi – Red.). Ko reikia? Laiku atlikti perdavimą „centrams“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"