TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

A. Sireika pasirengęs kritiką priimti kitaip

2015 07 24 6:00
Antanas Sireika: „Laikui bėgant pamatai, kad jei galvosi, kur daugiau uždirbti, gyvenimas gali praeiti pro šalį.“ Alinos Ožič nuotrauka

Per kelerius pastaruosius metus – treniruodamas Japonijos krepšinio klubą ir Šiauliuose skirdamas laiko šeimai – treneris Antanas Sireika suprato, kad atėjo laikas Lietuvoje skiepyti krepšinio kultūrą.

Tai jis sakė darysiąs ateinantį sezoną dirbdamas Lietuvos krepšinio lygos bronzos medalininkės Utenos „Juventus“ komandos vyriausiuoju treneriu.

Prieš 12 metų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę į Europos čempionato viršūnę atvedęs A. Sireika neabejoja: sprendimas tęsti karjerą Utenoje yra geras, nes dirbti namie – maloniausia. Ir nesibaimina, kad po metus trukusio poilsio bei ramybės vėl teks atlaikyti pliūpsnius kritikos. „Japonijoje pamačiau kitokį gyvenimą. Ten žmonės ištveria dar ne tokius sunkumus ir niekada nepraranda savitvardos. Todėl esu pasirengęs kritiką priimti kitaip“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino naujasis „Juventus“ strategas 59-erių Antanas Sireika.

Reikia gyventi dabartimi

– Po trejų metų pertraukos vėl matysime jus treniruojantį Lietuvos komandą.

– Teko dirbti ir užsienyje, bet Lietuvoje dirbti – maloniausia. Tai supranta ir krepšininkai Robertas Javtokas, Paulius Jankūnas, broliai Lavrinovičiai.

Iki šiol vis mąstydavau apie ateitį. Jei kviesdavo svetur, važiuodavau - juk atsirado puiki galimybė. Bet laikui bėgant pamatai, kad jei galvosi, kur daugiau uždirbti ir panašiai, gyvenimas gali praeiti pro šalį. O šeima ir vaikai yra čia, Lietuvoje.

Labai džiaugiuosi, kad po darbo protingoje ir kultūringoje šalyje Japonijoje pasidariau metų pertrauką. Japonijoje žmonės gyvena dabartimi, nekaupia turto. O mes vis žiūrime į priekį.

Labai patiko Dalai Lamos pasakyta mintis: „Mes atiduodame sveikatą, kad uždirbtume pinigų. Paskui perkame vaistus, kad pataisytume sveikatą. Mes visąlaik galvojame apie ateitį, prisimename, kas buvo praeityje, ir nežiūrime į dabartį. Paskui ateina laikas, kai žmonės numiršta taip ir negyvenę.“

Aš irgi taip manau, todėl važiuoju dirbti į Uteną, kuri šiemet yra Lietuvos krepšinio centras: moterys tapo šalies čempionėmis, o vyrai užėmė trečiąją vietą.

Krepšinis – ne vien pergalių siekis

– Kad reikia gyventi dabartimi, supratote per poilsio metus ar dar dirbdamas Japonijoje?

– Viskas buvo kartu. Japonijoje turėjau progos pamąstyti. Kaip sakau, tai buvo savanoriška tremtis į šalį, kurios savita kultūra, žmonės, visiškai nesuprantama ir sunkiai išmokstama kalba. Ten gyventojų kultūra aukščiausio lygio, yra pagarba vienas kitam. Lietuva – didžiulis kontrastas Japonijai. Mūsų šalyje treneriai kritikuojami po kiekvienų rungtynių, juos galima nurašyti, išaukštinti ir sumaišyti su purvais.

Pats pasirinkau tokią profesiją, todėl privalau išmokti atitinkamai elgtis: nekreipti dėmesio. Tai mano mėgstamiausias darbas, turiu stengtis kitaip bendrauti su žmonėmis, žiūrovais, žurnalistais, žaidėjais. Visą laiką kaupėsi mintys, kaip tokią krepšinio kultūrą galiu skleisti Lietuvoje, kad krepšinis būtų ne vien pergalių siekis ar lipimas per galvas.

– Bet puikiausiai suprantate, jog po metų ramybės vėl teks atremti pliūpsnius kritikos.

– Esu pasirengęs priimti kritiką kitaip, ne taip, kaip reaguodavau anksčiau. Japonijoje pamačiau kitokį gyvenimą. Ten žmonės ištveria dar ne tokius sunkumus ir niekada nepraranda savitvardos. Klubo prezidentas supranta, kad pralaimėjimas – tai ne katastrofa, o tiesiog nesėkmė. Būdavo, po rungtynių ateina, patapšnoja per petį ir sako: "Laimėsime kitą kartą."

Anksčiau į kritiką norėdavau atsikirsti. Dabar suprantu, kad pyktis yra žmonių išsilavinimo dalis. Jeigu asmuo nuo mažens nebuvo auklėtas, nereikia ant jo pykti ir teisintis: esą jis kitaip piešia pasaulį, dėl to taip ir kalba. Jei tokia žmogaus kultūra, į kalbas geriau reaguoti paprasčiau ir visomis įmanomomis priemonėmis ką nors keisti. Turime susimąstyti apie save, esmę, savo vaidmenį šioje žemėje. Tada mažiau reikės piktžodžiauti ir pilstyti purvo ant kitų. Pradėkime pirma nuo savęs.

Dėl ko nereikia krimstis

– Esate minėjęs, kad komandos sėkmė priklauso nuo kelių faktorių: turi būti ir meistriškumo, ir amžiaus, ir komandinės dvasios, ir sėkmės junginys. Utenoje stengsitės sudaryti tokį junginį?

– Be abejo. Toks mano darbas, toks mano tikslas. Noriu, kad visiems būtų miela žiūrėti krepšininkų žaidimą, kad jie gerai jaustųsi komandoje ir suprastų savo vaidmenį: reikia džiuginti žmones, o ne krimstis dėl neatliko perdavimo ar kitų techninių dalykų.

Kiekvienas krepšininkas privalo turėti idėją – kodėl žaidžia. Ar jam labai svarbu tik pinigų uždirbti ir išmaitinti šeimą, ar jis nori džiaugtis krepšiniu, nes tai - gyvenimo meilė.

– Ar ilgas sąrašas krepšininkų, kuriuos ateinantį sezoną norite matyti komandoje?

– Su klubo vadovu Žydrūnu Urbonu dar nedaug apie tai diskutavome. Pasitarėme, kurie žaidėjai galėtų likti ir kuriuos būtų galima pasikviesti.

– Kuo jus sužavėjo praėjusio sezono bronzinės „Juventus“ žaidimas?

– Tai buvo drausminga komanda, stengėsi kovoti kietai, ypač gindamasi. Gal labiau norėjosi laisvesnio žaidimo, bet, kaip sakoma, siekiant laimėti pasirenkami vieni ar kiti būdai. Jei ekipa laimi, ji yra gera.

– Sakėte didžiausias simpatijas jaučiantis Utenai. Kodėl būtent šiam miestui?

– Turėjau mintyje „Juventus“ komandą. Žinoma, Šiauliai yra mano gimtinė, ji tokia ir liks. Tačiau su kitais miestais neturiu nieko bendra. Su Prienais dar šis tas sieja, nes pažįstu trenerį Virginijų Šeškų.

Visi kalba apie Molėtus, Uteną, kad tai ežerų kraštai, gražios vietos. Bet nesu ten lankęsis. Su draugais juokaudavau: ir kur tik nebuvau – ir Afrikoje nebuvau, ir Šiaurės ašigalyje nebuvau, nesu buvęs ir Molėtuose, Zarasuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"