TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Aiškus ir nesuprantamas Ukrainos krepšinis

2012 12 06 7:00
Ketverius metus stipriausios Ukrainos komandos prizus atsiimdavo iš A.Pavilonio (viduryje) rankų. /superleague.ua nuotrauka

Ketverius metus Ukrainos krepšinio lygį padėjęs kelti Algimantas Pavilonis šią šalį prisimena kaip kontrastų ir neatrastų galimybių kraštą.

Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas, buvęs vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondo vadovas, buvęs 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje pasirengimo programos koordinatorius A.Pavilonis prieš ketverius metus sulaukė skambučio. Ukrainos krepšinio federacijos (UBF) prezidentas Aleksandras Volkovas patyrusio specialisto paprašė padėti įkurti profesionalią krepšinio lygą. Mat iki tol šalies pirmenybes rengė federacija.

59 metų A.Pavilonis mielai priėmė šį pasiūlymą, mintyse nutaręs Ukrainoje praleisti gal tik porą sezonų. Nepastebimai prabėgo ketveri metai. Galėjo dirbti ir ilgiau, bet nutarė vadovautis auksiniu posakiu: geras svečias per ilgai neužsisėdi.

Iššūkiai, su kuriais krepšinio specialistas susidūrė Ukrainoje, buvo nelengvi, bet susidorojo. Į Kijevą A.Pavilonis atvyko 2008-ųjų rugpjūtį, o jau po mėnesio komandos skilo į dvi stovyklas. Spalį startavo dviejų Ukrainos vyrų krepšinio lygų pirmenybės - FBU globojama Superlyga ir įkurta nauja alternatyvi Ukrainos krepšinio lyga.

"Pirmus metus dirbau federacijos vykdomų Superlygos varžybų direktoriumi, o kito sezono išvakarėse komandos susivienijo, sukūrėme vieną lygą ir ji egzistavo savarankiškai. Per ketverius metus Ukrainoje savo darbą padariau. Gerai ar blogai - ne man spręsti", - LŽ sakė legendinės Vilniaus "Statybos" krepšininkas Algimantas Pavilonis, atvirai atskleisdamas savo darbo ypatumus.

A.Pavilonis jau atliko savo misiją Ukrainoje. 

Žmonių perauklėti nesistengė

- Superlyga toliau sėkmingai gyvuoja, joje varžosi 14 komandų. Vadinasi, darbą atlikote be priekaištų?

- Superlygos viduje vis dar yra problemų, kunkuliuoja diskusijos. Daugelis klubų vadovų įpratę, kad jų žodžiai būtų vykdomi. Tačiau tokių klubų su tokiais vadovais Ukrainoje ne vienas, ekipų vizijos nesutampa, dėl to ir nesibaigia ginčai.

- Vykote dirbti į kitą valstybę, kurios kitas mentalitetas. Ką radote ir ką palikote?

- Ukrainoje valstybinis sportas yra futbolas. Lėšas sportui valstybė skirsto savo nuožiūra. Dabar jų daug gauna ledo ritulys, nes vienas valstybės aukšto rango veikėjų yra ledo ritulio klubo vadovas. Krepšinis iš valdžios nieko negaudavo. Bet pamažu visi pamatė, kas ta Superlyga, įvairūs jos renginiai. Pavyzdžiui, Žvaigždžių diena sutraukdavo vis daugiau žiūrovų ir rėmėjų.

Ukrainoje trūksta darbuotojų, kurie suprastų, kad ką nors reikia daryti pačiam ir pačiam prisiimti atsakomybę. Vidurinioji, vadybinė, grandis labai kratosi atsakomybės. Ir dažnai pas vadovus eina derinti sprendimų dėl smulkmenų. O jei nėra nurodymo ką nors padaryti, jie ir nedaro.

Tikra klampynė - teisinė bazė ir mokesčiai. Valstybės tarnautojai įstatymus gali interpretuoti taip, kaip jiems naudinga. Užtat labai sunku veikti sporto srityje.

Šiemet Ukrainoje vyko Europos futbolo čempionatas. Pastatyti stadionai, sutvarkyti viešbučiai, puikus organizavimas. Pasirodo, galima gerai viską padaryti. Bet ne visiems valstybės tarnautojams žaidimo taisyklės aiškios, o sportas jiems - tai jau "terra incognita".

Nebuvau mesijas ir nesistengiau perauklėti žmonių. Juk kiekviena valstybė turi savo papročius, o ir ukrainiečių temperamentas kitoks.

2008 metų rudenį A.Pavilonį į Ukrainą pakvietė šios šalies Krepšinio federacijos prezidentas A.Volkovas (dešinėje). /bcbudivelnik.com nuotrauka

Reikės naujų arenų

- Taip sutapo, kad jums populiarinant krepšinį Ukrainoje ši valstybė gavo teisę surengti "EuroBasket 2015".

- Tai buvo Ukrainos krepšinio federacijos prezidento A.Volkovo, dabar išrinkto į Radą, iniciatyva. Per Europos futbolo čempionatą buvo patobulinta infrastruktūra, vadinasi, suremontuotus kelius, atnaujintus viešbučius galima panaudoti ir krepšiniui. Viena pagrindinių problemų, kuri, neabejoju, bus išspręsta, - naujų arenų statyba. Salių trūksta tragiškai. Mariupolyje, Južne galima žaisti, bet salės mažos - gali susėsti 2-3 tūkst. žiūrovų. Kijeve ir Donecke arenos didesnės, bet senos. Be to, krepšininkai sale turi dalytis su kitų sporto šakų atstovais, todėl tenka taikytis prie kitų. Šešios pastatytos arenos, neabejoju, pakeltų Ukrainos krepšinio lygį, daugiau žiūrovų galėtų stebėti rungtynes, visiškai kitos galimybės atsivertų rinkodarai.

Yra žmonių, suprantančių visą situaciją. Tikiuosi, artėjantis Europos krepšinio čempionatas padės ją pakeisti. Nes iki šiol įstatymuose yra punktas: jei Ukrainos krepšinio rinktinės narys pasirašo sutartį su klubu, ją turi patvirtinti Sporto ir jaunimo reikalų departamentas.

Keitė požiūrį į teisėjus

- Po pirmųjų darbo metų guodėtės, kad Superlygos klubų vadovai labai nepasitikėjo teisėjais.

- Taip. Ir viso to šaknys nuo SSRS laikų, kai pasigirsdavo istorijų apie parduodamas ar perkamas rungtynes. Nepasitikėjimas teisėjais buvo stiprus. Bet žaidimo taisyklės, kurias mes patvirtinome, gerokai pakėlė teisėjų meistriškumą. O iš pradžių po kiekvieno pralaimėjimo man skambindavo kone visų klubų prezidentai. Paskui skambučių sumažėjo. Aišku, ne visi teisėjai Romualdo Brazausko lygio, pridarydavo klaidų. Bet šališkumo problemą mes išsprendėme, o tada beliko gerinti kokybę. Apie tai galima daug kalbėti.

Kai mums pavyko įgyvendinti savo idėją - supirkus visą reikalingą įrangą, nutiesus kabelius ir pasamdžius komentatorius įdiegti interneto televiziją, tai padėjo atidžiau stebėti teisėjų darbą. Viešumas priverčia dirbti objektyviau.

Ukraina bene vienintelė pasaulyje valstybė, kuri finansiškai baudžia teisėjus už blogą darbą. Jie uždirba daugiau nei Lietuvos arbitrai, bet už savo pinigus turi vykti į varžybas, gyventi viešbutyje. O Ukrainoje atstumai dideli ir važiuoti reikia ne vienai dienai - porai ar daugiau. Tiesa, finansinės sankcijos taikomos nedažnai, nes yra ir švelnesnių bausmių, pavyzdžiui, nušalinimas nuo varžybų tam tikram laikui. Bauda skiriama, jei teisėjas pridaro šiurkščių klaidų ir jos nulemia rungtynių baigtį.

Žaidėjui garbė, kai toks autoritetas spaudžia jam ranką. /superleague.ua nuotrauka

Metus uždelsė

- Būdamas drausmės komisijos vadovas daug darbo turėjote?

- Mano kvietimu, varžybų komisaro prašymu ar po klubo raštiško skundo susirinkdavome svarstyti ginčytinų momentų. Nebuvo taip, kad klubai nesustodami reikalaudavo nagrinėti vieną ar kitą įvykį, mat už kiekvieną prašymą tekdavo sumokėti.

Komisija susirinkdavo, o sprendimą, remdamasis jos narių išvadomis, priimdavau aš. Visa atsakomybė tekdavo man, bet man kiek lengviau nei kitiems komisijos nariams, nes aš užsienietis (juokiasi).

- Taip turėjote įgyti daug priešų.

- Priešai tie, kurie pralaimi (juokiasi). Toks gyvenimas. Peržiūrėjome šimtus įrašų, o per sezoną posėdžiaudavome apie dvidešimt kartų. Kartais skundų ir nebūdavo, bet mums atrodydavo, kad blogai teisėjauta, todėl patys analizuodavome rungtynes.

- Juk galėjote ir toliau darbuotis Ukrainoje - dauguma klubų prašė jūsų pasilikti.

- Ne dauguma, o tam tikra grupė komandų. Darbas daug laiko surydavo, o šeima buvo likusi namie, sakė, užteks man jau ten viešėti. Be to, norėjosi grįžti į tėvynę. Darbas Ukrainoje turėjo savų pranašumų, bet, kaip sakoma, geras svečias per ilgai neužsisėdi. Gal metus per ilgai ten buvau.

Žino, kada įpilti

- Ką naujo atradote tiek laiko praleidęs svečioje šalyje?

- Dideles galimybes. Ne tik sporte, bet ir ekonomikoje, politikoje. Jau nekalbu apie juodžemį beribiuose laukuose, net pavydas ima. Hitleris tą juodžemį į Vokietiją vežė vagonais, o aš prie savo sodybos negaliu jo rasti...

Ukrainoje nuostabi gamta. Žvejams ten tikras rojus. Draugas duodavo pavartyti žvejams skirtą žurnalą - trūksta žodžių, kokių žuvų ten galima pagauti.

Įdomūs žmonės, papročiai. Ukrainiečiai - ne gruzinai, bet be tostų užstalėje neapsieina. Tačiau į taurę negalima pilti gėrimo, jei žmogus ją laiko rankoje. Pilti galima, kai taurė pastatyta ant stalo.

Negaliu nepaminėti ukrainietiškų barščių, o jų rūšių - galybė. Nepakartojami ir lašiniai. Aišku, ukrainiečių virtuvė kaloringa, bet įdomi.

Tiesa, yra skirtumas tarp Rytų ir Vakarų Ukrainos. Rytų Ukraina, ypač mažesni miestai, primena buvusią Tarybų Sąjungą. O atvyksti į Lvovą - jautiesi, tarsi būtumei Krokuvoje. Sunku atskirti.

Iš vadovo - į vadovus

- Grįžęs į Lietuvą be darbo ilgai nesėdėjote - tapote VTB Vieningosios lygos Teisėjų departamento vadovu.

- Vieningoji lyga - rimtas turnyras, labai stiprus sportiniu ir finansiniu aspektu. To daugeliui turnyrų trūksta. Esu teisėjų skyriaus vadas. Mano funkcijos - suformuoti teisėjų korpusą, juos paskirstyti varžyboms. Tai nėra paprasta, nes teisėjai iš įvairių šalių, jų reitingai skirtingi, o kiekvienoje valstybėje krepšinio lygis vis kitoks.

Kad galėtume paprasčiau įvertinti teisėjus, pradėjęs dirbti įvedžiau prievolę - rungtynių komisarai, peržiūrėję vaizdo įrašą, privalės įvertinti teisėjų darbą. Kad paskui būtų galima išsiaiškinti - pagrįstai ar ne arbitrai apkaltinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"