TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Ar verti aštuntosios vietos?

2012 08 16 8:09
Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos rinktinė jau po ketvirtfinalio buvo priversta pasitraukti iš olimpinių žaidynių./AFP/Scanpix nuotraukos

Smerkti? Pykti? Sutrypti su žemėmis? Ar tik taip sugebame vertinti Lietuvos krepšininkų pasirodymą Londono olimpinėse žaidynėse? Verčiau bandykime paanalizuoti, kodėl mūsų šalies rinktinė nesugebėjo šeštąkart iš eilės patekti į geriausiųjų ketvertą.

Jei dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna per disko metimo varžybas Londono žaidynėse būtų užėmęs 20 vietą, šalies sporto gerbėjai būtų smarkiai nusivylę. Tačiau šalies vyrų krepšinio rinktinės, penkiose olimpiadose tvirtai žengusios ketvertuke, o dabar užėmusios aštuntąją vietą, pasirodymą specialistai vertina ramiai. "Rinktinės užimta vieta atspindi, ko šiuo metu ji verta", - sako Miuncheno olimpinis čempionas Modestas Paulauskas. "Vien tai, kad lietuviai pateko į olimpiadą, yra labai daug", - įsitikinęs treneris Šarūnas Sakalauskas. "Vertinti tokį rezultatą galima įvairiai. Bet tai - jokia gėda", - teigia Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Tačiau krepšininkų užimta aštuntoji vieta netenkina Rimo Kurtinaičio, kuris drauge su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu, Valdemaru Chomičiumi nuo 1992-ųjų Barselonos pradėjo kaupti turtingą Lietuvos krepšinio olimpinę kolekciją.

Per penkerias olimpines žaidynes mūsų krepšininkai triskart (1992, 1996 ir 2000-aisiais) pelnė bronzą, dukart (2004 ir 2008 m.) buvo ketvirti. Šeštose olimpinėse žaidynėse iš eilės dalyvavusi Lietuvos rinktinė pirmą kartą nepateko į stipriausiųjų ketvertuką. Kęstučio Kemzūros auklėtiniai Londone per šešis susitikimus iškovojo tik dvi pergales - įveikė tik Afrikos komandas: Nigeriją ir Tunisą - ir olimpinio vyrų krepšinio turnyro lentelėje buvo klasifikuoti tik aštunti.

"Manau, gavome tai, ko nusipelnėme. 5-8 vietos atspindi mūsų pajėgumą. Mus nugalėjusios komandos rungtyniavo geriau, o mes nedemonstravome stabilaus žaidimo", - po paskutinių Londono olimpiados rungtynių, privertusių K.Kemzūros treniruojamus krepšininkus krautis lagaminus ir patyliukais grįžti namo, sakė rezultatyviausiai komandoje rungtyniavęs Linas Kleiza.

Lemtingomis Lietuvai tapo ketvirtfinalio rungtynės su Rusija. Davido Blatto treniruojami rusai 83:74 nugalėjo mūsų krepšininkus ir nužygiavo iki bronzos.

"Nesėkmė - olimpiada baigėsi. Kažkas nesusiklijavo, kažko trūko. Ieškoti priežasčių per vėlu," - žado netekęs kalbėjo L.Kleiza.

LŽ kalbino krepšinio specialistus - gal jie žino pilkoko rinktinės pasirodymo priežastis.

Finalas: JAV - Ispanija 107:100.

Titulai įpareigoja

"Esu labai nusivylęs, kad lietuviai nepateko į ketvertuką, - žodžių neieškojo Barselonoje ir Atlantoje ant olimpinės prizininkų pakylos su draugais lipęs R.Kurtinaitis. - Titulai iškovojami ne tik tam, kad jais džiaugtumėmės. Titulai įpareigoja juos apginti. Mes nuo 1992-ųjų kūrėme galingą krepšinio istoriją, kaupėme krepšinio kapitalą. Man ir skaudu, ir gaila, ir apmaudu. Užjaučiu vaikinus."

Lietuvos krepšinio aistruoliai labai džiaugėsi, jog ketvirtfinalyje mums teko rusai. Dauguma buvo įsitikinę, jog tai parankiausi varžovai iš visų galimų, svarbiausia - įveikiami. Tiesa, ir rusai džiaugėsi gavę lietuvius.

"Rusijoje Lietuvos krepšinio vardas su baime buvo minimas 20 metų. O dabar, kiek teko skaityti rusų žiniasklaidoje, visi tik ir džiaugėsi: nesvarbu, ar Rusijos krepšininkai žais gerai, ar blogai, jie vis tiek nugalės lietuvius. Skaudžiausia, kad taip ir įvyko, - apgailestavo R.Kurtinaitis. - Tai, kad rusai mūsų nebijojo, parodo, kaip buvo vertinamas mūsų komandos pajėgumas."

R.Kurtinaitis neslėpė, kad jau nuo draugiškų rungtynių maratono pradžios mūsų komandos žaidimas nekėlė optimizmo. "Galiu pasakyti iš praktikos, ne iš vadovėlio: jei per draugiškas rungtynes žaidi neužtikrintai, nėra garantijos, kad per oficialias rungtynes viskas apsivers ir tu iššausi. Mūsų olimpinė čempionė Rūta Meilutytė iššovė. Bet tai būna kartą per šimtmetį. O iš tiesų draugiškos varžybos parodo tavo galią, - teigė Maskvos srities "Chimki" strategas R.Kurtinaitis. - Kita vertus, ruošdamasis oficialiam turnyrui turi pagalvoti, ar reikia kontrolinių rungtynių su ekipomis, kurios bus tavo varžovės?"

R.Kurtinaičiui, su SSRS rinktine triumfavusiam Seulo olimpiadoje, buvo labai skaudu girdėti, kai Londone medalius pelnę mūsų sportininkai per iškilmingas sutiktuves sakė, jog viskas atiduodama tik krepšiniui, kuris stovi vietoje. "Man buvo skaudu tai girdėti, bet blogiausia, kad tai yra tiesa, - pripažino R.Kurtinaitis. - Reikia daryti išvadas. Nerimo skambutis pasigirdo jau pernai, kai lietuviai Europos čempionate liko penkti. Bet nei federacija, nei specialistai nereagavo. Gal vienintelis pasisakiau, kad tai ne tas rezultatas, kurio reikia Lietuvai. Jei dabar įvertinsime, kad aštuntoji vieta olimpiadoje gera, pasaulio čempionate būsime dvylikti. O dar po trejų metų sakysime, kad dalyvavimas olimpiadoje yra laimėjimas. Manau, Lietuvos krepšiniui tai netinka. Tai ilga, skaudi tema. Bet nenorėčiau daryti išvadų, nesužinojęs, ką apie tai mano Lietuvos krepšinio federacija."

Trūko ryškių žvaigždžių

Miuncheno olimpinis čempionas M.Paulauskas pripažino, jog olimpinio krepšinio turnyro ketvertuko ekipos ten pateko pelnytai. Tiesa, pasak jo, nežinia, kas būtų buvę, jei ketvirtfinalyje mūsiškiams tektų kautis su ispanais. "Nežaidėme su ispanais, galime svarstyti, kaip būtų buvę, jei su jais būtume žaidę. Bet turime pripažinti ispanų jėgą. Tuo ne kartą įsitikinome su jais rungtyniaudami," - teigė pašnekovas.

M.Paulausko manymu, Lietuvos rinktinė mažai turėjo pirmo ryškumo žvaigždžių kaip L.Kleiza. "Mums trūko tokių žaidėjų. Visos ekipos, patekusios į ketvertą, turėjo po kelias žvaigždes, amerikiečiai - daugiausia. Be to, pamatėme, kad be šiuolaikinių vidurio puolėjų laimėti yra sunku. Darius Songaila iš aukštaūgių rinktinėje buvo stipriausias. Jonas Valančiūnas per jaunas, o Antanas Kavaliauskas dar ne olimpinio lygio žaidėjas. Ir kitose pozicijose mums trūko asmenybių, - sudėtį analizavo M.Paulauskas. - Daugiau laukėme iš Manto Kalniečio, vis dėlto jo patirtis ir stažas dideli. Bet Mantas grįžęs labai išgyveno, kad ši olimpiada jam praėjo pro šalį. Daugiau tikėjomės iš Šarūno Jasikevičiaus. Rimantas Kaukėnas ir Martynas Pocius - gero lygio žaidėjai, bet šalia jų turi būti dar keli panašaus meistriškumo krepšininkai. Pavieniui stebuklo nesukursi. O kiti mūsų žaidėjai gerokai atsiliko nuo lyderių."

M.Paulauskas dar prieš olimpiadą girdėjo kalbų, kad lietuviai A grupėje užims ketvirtąją vietą ir ketvirtfinalyje užšoks ant ispanų arba rusų. "Gavome rusus ir manėme, kad mums tai palankesnis variantas, - sakė olimpinis čempionas. - Lietuviai ketvirtfinalyje žaidė normaliai, tačiau ranką prie širdies pridėję jie turi pripažinti, kad rusai buvo stipresni."

Atidžiai žiūrėjęs olimpinio turnyro rungtynes M.Paulauskas suprato, kad šių dienų krepšinis kitoks. Daugiausia remiamasi žaidimu du prieš du, o kaip tai atliekama, priklauso nuo krepšininko meistriškumo - jis turi greitai analizuoti situaciją, pats pataikyti arba perduoti kamuolį "centrui" - kaip Š.Jasikevičius žaidė su Jonu Valančiūnu. Arba perduoti kamuolį prie tritaškio linijos esančiam žaidėjui, kuris meta į krepšį. O tada būna įprastas žaidimas - kova dėl atšokusio kamuolio, sustiprinta gynyba.

"Tik dabartinis krepšinis tapo grubesnis, tai labiau jėgos krepšinis, - kalbėjo M.Paulauskas. - Kai kurie mūsų žaidėjai už savo oponentus buvo žemesni, lengvesni, ir vien technikos nepakako. Techniškas žaidėjas atsimušdavo į fizinę jėgą. Tokiais atvejais reikia turėti ypatingų savybių, kokiomis pasižymi prancūzas Tony Parkeris ar argentinietis Emanuelis Ginobilis. Bet tokių žaidėjų pasaulyje labai nedaug. Tad rinktinės užimta vieta atspindi tai, ko šiuo metu ji verta. Tą patį sakė ir žaidėjai. Vadinasi, jie supranta realią situaciją."

M.Paulauskas įsitikinęs, kad pasaulyje būti aštuntuke - geras rezultatas, todėl pasirodymo Londone nelinkęs vadinti mūsų krepšinio žlugimu. "Juk matome, kaip visą vasarą mus džiugina šalies jauniai. Pamainą turime, tik reikia sugebėti ją įvesti į rinktinę, - optimistiškai kalbėjo M.Paulauskas. - Dabartinė rinktinė pagal žaidėjų amžių nebuvo "nudėvėta", bet ekipoje tik vienas jaunas žaidėjas - J.Valančiūnas. Jaunimo yra, tik reikia jį laiku įtraukti, nesivadovauti nuostata, kad rinktinėje turi žaisti tik stipriausieji."

Mažasis finalas: Rusija - Argentina 81:77.

Vidurio puolėjų problema

Treneris Šarūnas Sakalauskas liko patenkintas olimpiniu krepšinio turnyru. "Prieš ketverius metus Pekine dėl aukso irgi susikovė JAV ir Ispanija, tąkart amerikiečiai laimėjo lengviau. O dabar įtampa išliko iki pabaigos, - sakė specialistas. - Pamatėme, ką reiškia individuali technika, greitis, fizinis pasirengimas ir talentas. Tai kryptys, į kurias valstybių krepšinio federacijos turėtų orientuotis. Talentų trūkumas ir apsunkino Lietuvos rinktinės pasirodymą Londono žaidynėse."

Pasak jo, Lietuva turi gerų krepšininkų, bet trūksta talentų kaip Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Artūras Karnišovas, Saulius Štombergas, Šarūnas Jasikevičius.

"Š.Jasikevičius - pasaulinis talentas, bet talentui reikia, kad šalia būtų panašių žaidėjų, - svarstė Š.Sakalauskas. - Pažiūrėkime, kaip Šarūnas žaidžia Atėnų "Panathinaikos". Jo žaidimas su vidurio puolėju du prieš du - sėkmė ir grožis. Eurolygoje lietuvis žaidė puikiai, nes Atėnų klubas turėjo du galingus vidurio puolėjus. Šarūnas gali ir prasiveržti, ir įmesti, ir kamuolį perduoti "centrui". Tada varžovams sunku gintis. Mūsų rinktinėje nėra vidurio puolėjo, kuris galėtų sėkmingai užbaigti ataką. Pagrindinis darbas atliekamas ne per šešias savaites, o per visą olimpinį ciklą. Stebimasi, kodėl J.Valančiūnas nežaidžia taip gerai. Bet juk rinktinės treneriai per šešias savaites nesugebės padaryti, kad jis pradėtų pagirtinai rungtyniauti. Žaidėją vieną ar kelis sezonus ruošia klubas. Ir jei krepšininkas klube sėdi ant suoliuko, negauna užduočių, per šešias savaites iš jo žvaigždės niekas nenulipdys."

Pasak trenerio, turbūt tai pirmas olimpinis turnyras, kai Lietuvos rinktinė nebuvo priskiriama prie lyderių. Lietuviai buvo vidutiniokai, iš kurių nesitikėta staigmenų.

"Manau, mažiausiai galėjome būti tarp keturių stipriausiųjų, nes ketvirtfinalyje gavome geriausius varžovus iš tų, kuriuos galėjome turėti, - teigė Š.Sakalauskas. - Ispanai mums būtų per stiprūs, brazilai - per aukšti, per greiti ir per galingi. O žaidžiant su rusais, kurių stilius žinomas, papildomos motyvacijos nereikia. Ir tą ketvirtfinalio dieną rusams buvo bloga diena. Deja, ir mes nesublizgėjome. Jei Rusijos komanda būtų žaidusi taip, kaip kovojo dėl trečiosios vietos, didelių tikimybių laimėti nebūtume turėję."

Treneris Š.Sakalauskas pataria nepykti dėl tokio krepšininkų pasirodymo. Pasak jo, šešioms savaitėms susirinkę krepšininkai atliko didelį darbą. Vien tai, kad pateko į olimpiadą, yra labai daug.

"Tai nėra smūgis Lietuvos krepšiniui. Pažiūrėkime, kokios nacijos pateko į stipriausiųjų ketvertą ir kiek valstybių nepateko į olimpiadą. Kada nors ir mes turėjome nepatekti į ketvertuką, - sakė Š.Sakalauskas. - Negalima visąlaik tikėtis, kad taip sklandžiai viskas eisis. Dabar reikia analizuoti Lietuvos krepšinio ūkį, žiūrėti, kuria kryptimi eina pasaulio krepšinis. Duok Dieve, kad ir toliau mūsų krepšininkai patektų į olimpinius turnyrus. Tai būtų labai gerai."

LKF GENERALINIO SEKRETORIAUS MINDAUGO BALČIŪNO NUOMONĖ

"LKF vykdomasis komitetas dar įvertins rinktinės pasirodymą. Dabar galiu išsakyti tik asmeninę nuomonę. 2012-ieji organizacine prasme buvo didžiulis iššūkis. Tokių metų neturėjome turbūt nuo 1992-ųjų, kai mūsų komandai taip pat reikėjo dalyvauti olimpiniame atrankos turnyre. Nepamenu, kiek tada krepšininkai turėjo atostogų. Šių metų olimpinio atrankos turnyro formatas buvo žinomas seniai, tik teko susidurti su FIBA filosofija, jog atranką reikia rengti kitame kontinente, nei vyks olimpiada. Vadinasi, žaidėjams teks patirti aklimatizacijos problemų. Su tuo susidūrėme ir matome pasekmes. Žaidėjai į rinktinę atvyko nepailsėję, vykome į stovyklą JAV, iš ten - į Venesuelą, kur laukė intensyvus ir atsakingas turnyras. Jame mūsiškių laukė psichologinis išbandymas. Komanda prieš turnyrą sunkiai klijavosi, bet pasitvirtino taisyklė, kad lietuviai kada reikia moka susikaupti. Ir Karakase, išskyrus susitikimą su Nigerija, jie pademonstravo gražų žaidimą. Krepšininkai džiaugėsi patekę į olimpiadą. Viskam pasibaigus jauteisi tam tikro etapo nugalėtoju. Tai kiek nuramina. Bet laukė dar didesni iššūkiai Londone. Krepšininkams ir treneriams turime nusilenkti už visą vasaros darbą.

Pirmos olimpiados rungtynės su Argentina. Varžovai atvyko pailsėję, žaidėjai (nesvarbu kiek jiems metų) - pasiekę sportinės formos piką ir kupini motyvacijos, nes pagrindiniams Argentinos rinktinės lyderiams tai - paskutinė olimpiada. Treneris K.Kemzūra pripažino - lietuviai neturėjo jokių galimybių laimėti. Per rungtynes su Nigerija matėme, kad varžovai neturėjo fizinių jėgų. O ir psichologiškai buvo nepasirengę. Kovodami su prancūzais žaidėjai su treneriais padarė didelį darbą, bet reikia pripažinti, Prancūzijos rinktinė buvo stipresnė.

Mūsų komandai negalėjo padėti vidurio puolėjas Robertas Javtokas, kuris pirmiausia yra gynybos ramstis. Ir mūsų praleisti taškai atspindi, jog šioje pozicijoje rinktinė turėjo problemų. J.Valančiūnas - fantastiškas, perspektyvus krepšininkas, bet šiandien jis dar negali pakeisti R.Javtoko. Kitas vidurio puolėjas rinktinės naujokas A.Kavaliauskas bandė šią spragą kompensuoti aktyviu ir rezultatyviu žaidimu puolime. Bet jis - ne R.Javtoko lygio. Rinktinėje buvo akivaizdi spraga. Pagal krepšinio teoriją pagrindinis komandos ramstis būna vidurio puolėjas. Išanalizavus ekipų pasirodymą matyti, kad Eurolygą ir kitus čempionatus laimi komandos, taikliai atakuojančios iš vidutinio nuotolio, tai yra turinčios stiprius aukštaūgius. Mes to neturėjome. Mūsų pagrindinis ginklas buvo tolimi metimai. Tačiau po nelengvo pasirengimo etapo žaidėjų fizinė būklė trukdė taikliai atakuoti iš toli.

Su amerikiečiais mūsiškiai sužaidė gerai gal dėl to, kad psichologiškai nebuvo jokios įtampos. Žinojo, kad pralaimėjimo atveju jų niekas nesmerks, todėl kovojo atsipalaidavę. Ir per paskutines rungtynes nugalėjome Tunisą. Tad grupės etape buvo aišku, kodėl laimėjome ir kodėl pralaimėjome. Ir jei būtume turėję galimybę į Londoną atvykti iš karto, be atrankos turnyro, manau, būtume įveikę Prancūziją arba Argentiną. O gal ir abi.

Kad ir kaip vertintume žūtbūtines ketvirtfinalio rungtynes su Rusija, jau patekome į geriausiųjų aštuntuką. Matėme, ketvirtfinalyje kai kurie žaidėjai buvo visiškai išsekę. Puikiai žinome Š.Jasikevičiaus, M.Kalniečio, R.Kaukėno meistriškumą ir galimybes, bet, kaip Š.Jasikevičius sakė, benzino bake jau nebebuvo. Neretai kamuolys net lanko nesiekdavo. Žaidėjų valios dėka dar buvo atsiradusi galimybė kovoti dėl pergalės, bet rusai įmetė kelis svarbius tritaškius. Nors varžovų jėgos irgi jau buvo išsekusios. Rusai rungtyniauja daugiau per vidurio puolėjus - tai jiems padėjo ilgiau išsaugoti jėgas.

Kai kas pyko dėl dažnos mūsų žaidėjų rotacijos, bet penki prieš penkis mums sudėtinga žaisti su bet kuria komanda, o dvylika prieš dvylika kovojant jau turime galimybių ko nors pasiekti. Tad treneriai ir bandė tokią taktiką. Ir žaidėjus dažniau keitė ne dėl puolimo, o dėl gynybos, kad uždengtų varžovų lyderius. Taip buvo bandoma mūsų lyderiams išsaugoti daugiau jėgų.

Tad šiandien Lietuva tarp aštuonių geriausių pasaulio komandų. Vertinti tokį rezultatą galima įvairiai. Bet tai jokia gėda. Komandoje dabar vyksta kartų kaita, tad rezultatas dėsningas.

Visos komandos patiria sukrėtimų, anksčiau tai savo kailiu pajuto ir amerikiečiai, ir ispanai. Jei būsime sąžiningi, pripažinsime, kad rusai laimėjo pelnytai. Mano galva, Rusija Londone turėjo visų laikų geriausią savo rinktinę ir nusipelnė bronzos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"