TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Čempionais per naktį netampama

Reuters/Scanpix nuotrauka

Patirties neišmokysi. Tokią skaudžią tiesą Europos pirmenybėse Slovėnijoje patyrė Lietuvos rinktinė.

Čempionato finale nuo antro kėlinio aikštėje dominavę Prancūzijos krepšininkai 80:66 pranoko lietuvius ir pirmą kartą istorijoje tapo Europos čempionais.

Lietuviai čempionais netapo, tačiau įgavo nepamainomos patirties. Tokios, kuria finaliniame mače galėjo pasigirti Prancūzijos rinktinė.

Prieš dvejus metus pralaimėję Europos čempionato finale, prancūzai žinojo, ką reiškia žaisti tokio aukšto lygio mače. Ir žinojo, kada reikia pasinaudoti vienintele pasitaikiusia proga.

Antro kėlinio viduryje Vincento Collet auklėtiniai griebė jautį už ragų tada, kad lietuviai aikštėje vienu metu laikė Joną Valančiūną, Donatą Motiejūną ir Mindaugą Kuzminską.

Po Renaldo Seibučio baudų mūsiškiai dar pirmavo 31:29, tačiau Nando De Colo pataikė dvitaškį, iš vidutinio nuotolio įmetė ir Johanas Ptero, o Nicolas Batumas įskraidino tolimą metimą.

Ant suolo tada buvęs Linas Kleiza pakilo, nuėjo prie Jono Kazlausko ir kažką šiam pasakė. Po akimirkos Kazlauskas pakvietė nuo atsarginių suolo Joną Mačiulį, kad šis pakeistų Kuzminską.

Tačiau Mačiulis nespėjo to padaryti, kai Kuzminskas pramiegojo dar vieną Batumo tolimą metimą, o Antoine'as Diot pridėjo dvitaškį.

Taip skirtumas šoktelėjo iki 9 taškų (43:34) ir prancūzai daugiau nebesižvalgė atgal.

Viena maža dviejų minučių atkarpėlė nulėmė finalo mačo baigtį. Tai vadinama čempionišku patyrimu. Arba jaunystės klaidomis, jei kalbėtume apie Lietuvos rinktinę.

Prancūzai link titulo ėjo patys patirdami skaudžias nesėkmes. 2009 metais jie pergalingai žygiavo iki ketvirtfinalio, bet tada turėjo pripažinti ispanų pranašumą. 2011 metais jie dar kartą nusileido ispanams, tik šį kartą – finale.

Tuo tarpu jauniesiems Lietuvos rinktinės aukštaūgiams tai buvo pirmas tokios svarbos mačas. Ir tai matėsi.

Lyg tos mažos nesėkmingos atkarpos būtų maža, Diot antro kėlinio pabaigoje per 0,9 sekundes spėjo išmesti kamuolį ir pataikė tritaškį, taip skirtumą tarp komandų padidindamas nuo 13 iki 16 taškų.

Šis metimas simbolizavo tik vieną dalyką – tai buvo prancūzų diena.

Po ilgosios pertraukos nepavykus greitai sumažinti atsilikimo, mūsiškiai taip ir nepakeitė dvikovos eigos.

Nepaisant skaudaus pralaimėjimo, rinktinė nusipelnė plojimų ir padėkos šūksnių. Būtent tai ji girdėjo paskutinėmis mačo sekundėmis, kai maždaug 3-4 tūkst. Liublianos „Stožice“ arenoje susirinkusių žiūrovų iš Lietuvos skandavo „Ačiū“.

Jie gal ir nepamatė gražiausių rungtynių, kokių tikėjosi, tačiau žiūrovai, kurių didžioji dalis per dieną įveikė 1500 kilometrų automobiliais ar lėktuvais, pademonstravo, kad krepšinis vienija.

Prieš rungtynes lietuviai žaliai nudažė Slovėnijos sostinę, kūrė šventę prie arenos įrengtoje fanų zonoje, bent kelis kartus nė neprasidėjus mačui giedojo himną, taip sutraukdami gausybės čempionate dirbusių žurnalistų dėmesį.

Per rungtynes, net atsiliekant 16-18 taškų skirtumu, fanai, išsibarstę po visą areną, nenustojo raginti komandos. Ir po rungtynių nebuvo matyti pykstančių sirgalių.

Pralaimėjimas priimtas garbingai, nes varžovai nusipelnė pergalės. O mums belieka tikėtis, kad šis finalas taps žingsniu į priekį sunkiame krepšinio mokslų kelyje.

Ačiū už sidabrą, susitiksime po metų Ispanijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"