TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Čempionių receptas – disciplina pagal L. Šalkų

2016 04 27 6:00
Triumfuoja „sirenos“ Santa Okockytė (kairėje) ir Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė.    Klubo „Hoptrans-Sirenos“ nuotraukos

2011 metų liepos mėnesį įkurtas Kauno rajono moterų krepšinio klubas „Hoptrans-Sirenos“ per penkis sezonus sugebėjo padaryti tai, dėl ko konkurentų ekipos gali tik nagus graužti – Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) iškovojo visų spalvų medalius.

2012 metais „sirenos“ tapo bronzinėmis prizininkėmis, 2013-aisiais pasidabino sidabro medaliais, o šį sezoną tapo stipriausia šalies moterų krepšinio komanda, finalo varžybose 3:1 įveikdama Marijampolės „Sūduvą“, kurią treniruoja nacionalinės moterų rinktinės treneris Rimvydas Samulėnas. LMKL čempionės, prizininkės ir geriausios žaidėjos bus pagerbtos šį vakarą Kauno rajono Raudondvario dvare per iškilmingas sezono pabaigtuves.

Nuo klubo „Hoptrans-Sirenos“ įkūrimo visus penkis sezonus ekipą treniruoja Linas Šalkus. O nuo debiuto LMKL iki šių metų balandžio 25-osios, kai Kauno rajono krepšininkės finale trečią kartą (58:39) nugalėjo marijampolietes ir pirmąkart tapo LMKL čempionėmis, ekipai yra ištikimos tik dvi žaidėjos – Erika Liutkutė ir Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė. Antroji yra ir komandos direktorė. Kai 2011 metais Rasa grįžo iš Prancūzijos, ji sulaukė įvairių šalies klubų pasiūlymų, tačiau pasirinko buriamą „Hoptrans-Sirenų“ ekipą. Rasą Žemantauskaitę-Matlašaitienę „Lietuvos žinių“ dienraštis ir paprašė pasidalyti čempioniškomis paslaptimis.

– Kaip pavyko sudrebinti šalies moterų krepšinį, nors jūsų komandos niekas nelaikė čempionato favorite?

– Smagiau, kai niekas nelaiko favoritais. Pusfinalyje nugalėjome „Utenos“ komandą, tad antra vieta jau buvo mūsų ir kovodamos finale nebeturėjome ko prarasti. Šiemet švenčiau savo 35-metį, tokį pat jubiliejų paminėjo ir mūsų žaidėja Kornelija Balčiūnaitė, bet mes savo kolekcijoje neturėjome aukso medalio. Tapdamos čempionėmis papildėme kolekciją. Juodu darbu aukso medalius laimėjome pelnytai.

– Jums tai buvo antras LMKL finalas. 2013-ųjų finale „Hoptrans-Sirenos“ 0:3 pralaimėjo Vilniaus „Kibirkščiai-VIČI-Iki“.

– Žaisti finale yra neapsakomas malonumas. O jį laimėti – savijautai nusakyti trūksta žodžių. Bet prieš trejus metus LMKL finale nerungtyniavau, nes buvau patyrusi traumą. O šių metų finale žaidžiau. Nuostabus jausmas paskutinę rungtynių sekundę padėti kamuolį ant parketo ir suvokti, kad esi čempionė.

– Per penkerius metus ant LMKL prizininkių pakylos lipote tris kartus. Kur yra sėkmės paslaptis? Gal tai didelis trenerio L. Šalkaus nuopelnas?

– Žinoma. Kiti gali jį smerkti už vaidybą, rėkimą, emocijas. Bet tai yra treneris iš didžiosios raidės. Jis komandoje darbą pradeda nuo tvarkos ir disciplinos. Visos ekipoje žinome savo vietą ir tikslą. Tai ir padėjo mums laimėti šiuos medalius. Be abejo, kartais iš šono gali pasirodyti, kad treneris per rungtynes ant mūsų šaukia tarsi šaipydamasis, bet reikia suvokti, ką jis nori pasakyti tarp eilučių. Man patinka tai, ką L. Šalkus daro.

– Ant jūsų pečių gula dvejopa atsakomybė – esate ir žaidėja, ir klubo direktorė.

– Daug kas nepatikėtų, jei pasakyčiau, kad tai juodas ir sunkus darbas. Kas nors eina ilsėtis, o aš, direktorė, turiu viską strateguoti. Paskui atsikeli ir supranti, kad dar turi dirbti ir kaip krepšininkė.

LMKL čempionių žaidėjos suvokė, ką treneris Linas Šalkus nori pasakyti tarp eilučių.

– Savo žaidimu šį sezoną esate patenkinta?

– Esu. Nors per trečias finalo rungtynes pelniau tik keturis taškus, o mano naudingumas buvo neigiamas – minus devyni. Juk per sezoną kiekvienai žaidėjai būna juodžiausia diena. Be to, man buvo sunku rungtyniauti prakirstu antakiu. Tačiau to nesureikšminu. Tąkart Marijampolėje nelaimėjome, bet pirmadienį į Kauno rajoną atvežėme šventę. Po paskutinių finalo rungtynių žiūrovai nenorėjo skirstytis iš arenos, visi dainavo (ketvirtas finalo rungtynes Garliavoje stebėjo 1400 sirgalių, ir tai yra geriausias šio sezono rezultatas – red.).

– Niekas turbūt nepaneigs, kad Santa Okockytė, vidutiniškai per rungtynes pelnydavusi 18,4 taško, svariai prisidėjo siekiant aukso medalių?

– Be abejo. Jai nepavyko įsitvirtinti Ispanijoje, atvažiavo į mūsų klubą ir pritapo. Ji ir pati sakė: „Hoptrans-Sirenos“ – geriausia mano komanda.“

– Ar sunku kitam sezonui bus išlaikyti čempioniškos ekipos branduolį?

– Apie tai dar negalvojame. Bet turime nuostabią salę Garliavoje, merą, rėmėjus. Ir yra minčių dalyvauti Europos taurės turnyre ir taip garsinti Kauno rajoną.

Finalas

Kauno r. „Hoptrans-Sirenos“ – Marijampolės „Sūduva“ 58:39 (10:8, 17:16, 15:8, 16:7). I. Prėskienytė (10 atk. kam.) ir R. Žemantauskaitė-Matlašaitienė po 12 tšk., J. Marmienė 10, S. Okockytė 8; S. Baliutavičiūtė 13 (8 atk. kam.), A. Gabalytė 11. Serija 3:1 (I rungtynės 66:61, II – 78:76, III – 66:71).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"