TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

D. Belickaitė – apie sunkiausią tarpsnį karjeroje, kovotojos charakterį, norą tobulėti ir svajones

2015 08 31 11:15
Dalia Belickaitė bcutena.lt nuotrauka

Su „Utenos“ klubu sutartį pasirašiusi viena talentingiausių Lietuvos krepšininkių Dalia Belickaitė laukia sugrįžimo į didįjį krepšinį.

Pastarieji dveji metai 19-metei krepšininkei buvo sunkūs, kadangi 2013 metų vasarą Europos jaunių (iki 18 metų) čempionato pusfinalyje gynėjai trūko kryžminiai kelio raiščiai.

Po skausmingos traumos grįžusi į aikštelę sportininkė nespėjo nė įsivažiuoti, kai 2014 metų liepos pradžioje plyšo kitos kojos kelio raiščiai – trauma ir vėl užklupo atstovaujant jaunių rinktinei, šįkart kontroliniame mače.

D.Belickaitė visiškai pasveiko ir tai įrodo jos rezultatai šių metų Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate, kur „Utenos“ naujokė buvo viena Lietuvos rinktinės lyderių, per susitikimą vidutiniškai įmesdama 13,9 taško, atkovodama 6,1 kamuolio ir atlikdama po 3 rezultatyvius perdavimus.

Oficialiai „Utenos“ svetainei D.Belickaitė pasakojo apie save, kito sezono tikslus ir tai, kas jai padėjo nepalūžti sunkiu metu.

– Kodėl nusprendėte pasirašyti sutartį su „Utena“?

– Su „Utena“ nusprendžiau pasirašyti sutartį, nes atrodė geriausios sąlygos tobulėti ir dirbti. Apie trenerį Alfredą Vainauską esu girdėjusi labai gerus dalykus, tad tikrai, manau, kad noriai dirbs ir padės man tobulėti.

– Kaip jūsų aplinkos žmonės reagavo sužinoję, jog pasirašėte sutartį su „Utenos“ klubu?

– Visi reagavo labai gerai ir šiltai. Žino, kad aš noriu tobulėti ir siekti aukštumų, tad visose situacijos mano artimieji mane labai palaiko.

– Kas padėjo nepalūžti sunkiu metu, kai viena po kitos buvo patirtos sunkios traumos?

– Po traumų atsistatyti tikrai buvo labai sunku tiek fiziškai, tiek morališkai. Tikrai būtų sunku įsivaizduoti, kaip tektų atsistatinėti be draugo, tėvų, sesių, senelių palaikymo ir pagalbos. Aišku, niekada nebuvo minties pasiduoti, nes turėjau užsibrėžus tikslą kuo greičiau atsistatyti bei visada siekiau ir siekiu būti kuo geresne krepšininke. Kai būdavo sunku, visada paskatindavo draugas bei šeima, kurie ir neleisdavo nukabinti nosies ar nors kiek liūdėti. Dabar tik džiaugiuosi, kad viskas praėjo ir vėl galiu atiduoti visą save krepšinio aikštelėje.

– Kokia dabar jūsų sveikata?

– Tikiuosi, kad dabar jau esu visiškai sveika ir stengiuosi neapleisti kelių, visada juos prižiūrėti ir sportuoti. Net sunku būtų įsivaizduoti save be sporto, nes kiekvieną dieną norisi save stiprinti ir tobulėti.

– „Utenos“ tikslas – apginti titulą. O kokį turite asmeninį tikslą kitam sezonui?

– Mano tikslas dar daugiau dirbti ir tobulėti, kad galėčiau kuo daugiau padėti komandai tobulėti, siekti didžiausių aukštumų ir apginti titulą!

– Kokia esate aikštelėje, o kokia – už jos ribų?

– Manau, kad esu tikrai draugiška ir komunikabili, mėgstu daug bendrauti, išklausyti ir padėti. O aikštelėje galiu pasakyti, kad atiduodu visą save ir darau viską, kad tik padėčiau komandai. Manau, esu kovotoja, nes niekada nenuleidžiu rankų, kad ir kokia situacija bebūtų.

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Laisvalaikio nėra per daugiausiai, nes stengiuosi kiek yra laisvo laiko eiti sportuoti, atidirbinėti savo trūkumus aikštelėje, bet aišku reikia kartais ir poilsio, tai viena iš mėgstamiausių veiklų yra žiūrėti filmus bei leisti laiką su draugais ir šeima.

– Kokios jūsų stipriosios žaidimo savybės?

– Kaip ir sakiau, esu kovotoja. Manau, kad tikrai turiu charakterį, tad tikrai visada bandysiu nusiimti kamuolį, jį perimti, atrasti spragą priešininkių gynyboje, kad galėtume lengvai užpulti. Man smagu, kai komanda jaučiasi kaip viena šeima, nes tada žymiai lengviau žaisti, padėti viena kitai, o žaidimas tiesiog eina lyg per sviestą.

– Galbūt turite kažkokį savo gyvenimo idealą?

– Tikriausiai neturiu, nes į galvą niekas nešauna. Bet visada atsimenu labai gerą tėčio pasakymą: svarbu būti geru žmogumi. Tad aš ir noriu būti geras žmogus.

– Ar „Utenos“ komandoje sutiksite daug nepažįstamų krepšininkių?

– Komandoje yra ir pažįstamų merginų, ir šiek tiek mažiau žinomų, bet manau tikrai visos susidraugausime (Šypsosi).

– Kokia jūsų kaip krepšininkės svajonė?

– Kiekvienas žmogus sportuodamas nori būti geriausiu, nori siekti aukštumų, nori tobulėti, tad aš ir viso to noriu. Noriu pasiekti aukščiausią savo lygį, noriu išbandyti save Eurolygoje, noriu kuo daugiau tobulėti.

– Jeigu turėtumėte progą pavakarieniauti su krepšinio pasaulio atstovu arba net visa komanda. Kas tai būtų?

– Edvinas Šeškus! Lauksiu kvietimo (Juokiasi).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"