TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

D. Slanina sugrįžo į kitokį krepšinį

2014 10 11 6:00
Šį rudenį Donatas Slanina papildė Audros Ginelevičienės globojamą elitinę Lietuvos moterų krepšinio šeimą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Prieš metus tyliai ir be fanfarų gausmo krepšininko karjerą baigęs Donatas Slanina nutarė pagaliau duoklę atiduoti šeimai – žmonai ir trims sūnums. Tačiau šį mėnesį jo pavardė vėl suskambo: 37 metų tituluotas krepšininkas tapo Šiaulių moterų krepšinio komandos „Rūta-Universitetas“ vadovu ir "Saulės" krepšinio akademijos direktoriumi.

2002 metais palikęs Kauno „Žalgirį“ ir užsienio klubuose laimės ieškojęs D. Slanina per tą laiką jėgas išbandė Ispanijos, Lenkijos ir Italijos klubuose. Po ketverių metų, praleistų Emilijos Redžo komandoje „Trenkwalder“ (Italija), 2013-ųjų vasarą žaidėjas apsisprendė - laikas susirūpinti savo atžalomis. Juolab netrukus pasaulį išvydo trečiasis Donato sūnus Vėjas. Padėjęs kamuolį į šoną krepšininkas rado ramybę. Nebereikėjo sukti galvos, kaip žaisti. Vasarą nebereikėjo dairytis klubų ir laukti pasiūlymų. Tiesa, nebuvo lengva susitaikyti su mintimi, kad sportininko karjera baigta. Užsimiršti padėjo ir naujagimis.

Praėjo metai, ir D. Slanina vėl pasirodė viešumoje.

Padės moterims

– Krepšinio visuomenė nustebo išgirdusi, kad Donatas Slanina grįžta į krepšinį. Moterų krepšinį, – LŽ užkalbino 2003 metų Europos čempioną Donatą Slaniną.

– Man pačiam tai buvo netikėta. Vasarą viskas apsnūdę, todėl natūralu, kad rudenį kažkas pajudėjo. Mano mintys buvo kitur – galvojau apie darbą 'Saulės" krepšinio akademijoje. Tačiau tuo pačiu metu nutarėme bendromis jėgomis padėti ir „Rūtos-Universiteto“ moterims.

Šį sezoną apie komandos tikslus net negalima kalbėti. Į aukštas vietas nepretenduojame, nes susiduriame su finansiniais sunkumais. Reikia nusibraižyti ateities viziją, kuria vadovaudamiesi auginsime jaunąsias krepšininkes. Turiu įvairių minčių. O kol kas komandai yra pereinamasis laikotarpis.

Karjerą paaukojo dėl šeimos

– Turbūt pražiopsojome jūsų pareiškimą, kad atsisveikinate su krepšininko karjera?

– Ją nutariau baigti praėjusiais metais. Be didelių fanfarų. Sveikatos dar turėjau, galėjau žaisti, bet sudėliojęs pliusus ir minusus nusprendžiau – užteks sportuoti. Žinoma, buvo labai sunku priimti tokį sprendimą. Juolab Emilijos Redžo komanda „Trenkwalder“ praėjusių metų vasarą su manimi labai gražiai atsisveikino. Tai buvo jaudinanti akimirka. Bet anksčiau ar vėliau visiems ateina toks metas.

Dabar net džiaugiuosi, kad nebežaidžiu krepšinio. Nereikia sukti galvos, kaip rungtyniauti, kur rungtyniauti. Juk būdavo ramių ir neramių sezonų. Dabar nebereikia dėl to jaudintis – visą savo laiką skiriu šeimynai.

Su žmona vis pasikalbame apie augančius vaikus. Labiau prisimenu savo reabilitacijos kursus nei buvimą su sūnumis. Turiu atiduoti duoklę šeimai ir nuo 2013-ųjų vasaros tai darau.

Metas, kai reikėjo palikti krepšinį, buvo labai sunkus, bet pastarieji metai viską užglaistė. Džiaugiuosi tuomet priėmęs nelengvą sprendimą.

Natūralu, kad praėjus metams vėl norisi veiklos. Dėliojau įvairius variantus. Ir viskas sukrito vienu metu – tapau Šiaulių „Rūtos-Universiteto“ komandos vadovu, o ketvirtadienį sužinojau esąs paskirtas "Saulės" krepšinio akademijos direktoriumi. Maniau, kad visas savo jėgas sutelksiu į pastarąjį darbą, bet dabar teks veikti dviem frontais.

Padėjo Italijos klubui

– Vadinasi, nuo praėjusių metų vasaros buvote pavyzdingas tėtis ir geras vyras?

– Taip. Tiesa, per tą laiką dar bendradarbiavau su „Grissin Bon“ komanda: buvau jos skautas, padėjau atrinkti žaidėjus. Joje žaidžiau pastaruosius ketverius metus. Šiandien šiame klube rungtyniauja Rimantas Kaukėnas, broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai. Meluočiau sakydamas, jog be mano pagalbos šie žaidėjai atsidūrė Italijos komandoje.

20 metų įvairiuose klubuose žaidęs Donatas Slanina (su kamuoliu) krepšininko karjerą baigė pernai. / LŽ archyvo nuotrauka

Su klubo „Grissin Bon“ vadovais palaikau gerus santykius. Padėjau ekipos treneriams analizuoti varžovus, Emilijos Redžo klubas šiemet laimėjo „FIBA Europe“ Iššūkio taurę, finale 79:65 nugalėdamas Liubercų „Triumf“ (Rusija) krepšininkus.

Šiais metais „Grissin Bon“ jau žais Europos taurės turnyre. Italijos klubo vadovai tikėjosi, kad ir šį sezoną bendradarbiausime. Tik šią naktį (ketvirtadienio – red.) grįžau iš Emilijos Redžo. Ten būdamas ekipos šeimininkams pasakiau turįs naujas pareigas Lietuvoje, todėl mūsų draugystė gal kuriam laikui nutrūks.

Nuo pernykštės vasaros metai buvo laisvi, bet ir nuo krepšinio neatitrūkau, ir šeimai skyriau visą savo laiką. Žmona Lina labai patenkinta.

– Papasakokite apie šeimą.

– Sūnui Viliui lapkritį sukaks vienuolika. Valteriui gruodį bus aštuoneri. O Vėjui – metai ir du mėnesiai. Nauji rūpesčiai nesuteikė galimybės daug mąstyti apie baigtą krepšininko karjerą. (Šypsosi.)

Matydamas pirmus Vėjo žingsnius (jis neseniai pradėjo vaikščioti) mintimis grįžtu prie pirmų dviejų sūnų. O kada jie pradėjo vaikščioti, kaip jie augo? Kažkur yra vaizdajuostės...

Naudinga kiekviena patirtis

– Pabandykite peržvelgti savo karjerą. Kur praėjo geriausi metai?

– Buvo smagu žaisti „Šiauliuose“. Kauno „Žalgiris“ tapo tramplinu į Europą. Pirmi metai Sopoto „Prokom Trefl“ ekipoje taip pat buvo neblogi. Sporto požiūriu geriausi metai buvo Sevilijoje. Žinoma, trenerių kaita žaidėjams nepadeda, bet šioje komandoje subrendau taktiškai, buvau fiziškai stiprus ir geriausios sportinės formos.

Į Emilijos Redžo klubą „Trenkwalder“ (dabar jis vadinasi „Grissin Bon“ – red.), kovojusį antrojoje Italijos lygoje, atvykau 2009-ųjų rudenį. Ir netrukus patyriau traumą, nors iki tol per karjerą nebuvau praleidęs nė vienų varžybų. Laukė abiejų kelių operacija. Pauzė truko metus. Tas laikas buvo žiaurus.

Nesu išskirtinis, todėl tikslo siekiau per norą ir darbą. Tad nenuostabu, kad keliai susidėvėjo ir teko operuotis. Tai irgi savotiška patirtis. Man tuo metu buvo 34-35 metai. Į krepšinį pradėjau žvelgti kitaip.

2012 metais mūsų komanda laimėjo antrosios lygos čempionatą ir pateko į aukščiausiąją, o praėjusį sezoną pateko į Italijos čempionato atkrintamąsias varžybas. Komanda auga, šiandien joje yra net trys Lietuvos krepšininkai. Klubas turi ambicijų.

Man smagu, kad pamačiau, kaip vyksta organizacinis darbas. Kiekvienai komandai linkėčiau turėti tokį vadybininką, koks yra Redžo Emilijos klube. Prieš porą metų jis buvo nominuotas geriausiu Italijos vadybininku. Man buvo malonu tapti šios komandos dalimi.

– Jei paskambintumėte šio klubo vadovams ir paprašytumėte pagalbos, darbo atsirastų?

– Į kiekvieną žmogų klubo administracija žiūri rimtai ir pinigais nesišvaisto. Juk vadovai puikiai supranta: jei mane kviestų, atvažiuočiau ne vienas, o su visa šeima. Tai jau kitokios sąnaudos. Gal anksčiau turėjau dėl to apsispręsti. Bet kas buvo – tas buvo.

Džiaugiuosi, kad dabar esu Lietuvoje. Ir čia reikalų bus iki kaklo. (Šypsosi.)

Donato Slaninos karjera

Klubai

1993-1999 Šiaulių „Šiauliai“

1999-2002 Kauno „Žalgiris“

2002-2006 Sevilijos „Caja San Fernando“ (Ispanija)

2006-2008 Sopoto „Prokom Trefl“ (Lenkija)

2008-2009 „Murcia“ (Ispanija)

2009-2013 Emilijos Redžo „Trenkwalder“ (Italija)

Laimėjimai

2000 m. LKL vicečempionas

2001 m. LKL čempionas

2001 m. LKL „Visų žvaigždžių“ dienos tritaškių konkurso nugalėtojas

2003 m. Europos čempionas

2003 m. Ispanijos „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyvis

2007, 2008 m. Lenkijos čempionas

2007 m. Lenkijos lygos naudingiausias finalo serijos žaidėjas

2012 m. Antrojo Italijos diviziono nugalėtojas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"