TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

D. Songaila „Dabar apie krepšinį galvoju kitaip“

2016 08 27 6:00
Pasak Dariaus Songailos, Kauno ekipos vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus techninės pražangos yra reakcija norint ką nors pasakyti ar parodyti žaidėjui, o ne noras sukelti emocijas žiūrovams arba priekaištauti teisėjams. Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

Būdamas krepšininku Darius Songaila yra sakęs, kad trenerio darbas – ne jam. Tačiau praėjusį sezoną pirmą kartą Kauno „Žalgirio“ ekipos trenerio kostiumą apsivilkęs ir vyriausiajam strategui Šarūnui Jasikevičiui talkinęs aukštaūgis suprato per anksti spjovęs į vandenį, iš kurio jau tenka gerti.

„Dabar šiuos žodžius atsiimu. Vis dėl tai yra mano sportas, aš jį myliu“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė naujame darbe save atradęs 38-erių D. Songaila.

Praėjusį sezoną „Žalgirio“ ekipoje jis dirbo su aukštaūgiais. Nori nenori ilgamečiam NBA žaidėjui ir buvusiam Lietuvos rinktinės puolėjui teko prisiminti tų strategų, kurie įvairiuose klubuose jam suteikė krepšinio žinių, patarimus ir juos perduoti „Žalgirio“ krepšininkams. O D. Songailos patirtis – turtinga: žaista penkiuose NBA klubuose (Sakramento „Kings“, Čikagos „Bulls“, Vašingtono „Wizards“, Naujojo Orleano˙“Hornets“, Filadelfijos „76ers“), Europoje jam teko vilkėti Maskvos CSKA (Rusija), Stambulo „Galatasaray“ (Turkija), „Doneck“ (Ukraina), Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ marškinėlius.

Trenerio darbą D. Songailai teko derinti su tėvyste, mat 2015-ųjų vasarį jo draugė Gintarė susilaukė dvynukų, jiems tėvai davė Herkaus ir Jorio vardus. Praėjus pusmečiui po dvynukų gimimo pora iškėlė vestuves Pažaislyje. O šiemet Songailų šeima susilauks trečio mažylio.

Šių metų birželį į LKL pabaigtuves atsiimti čempiono žiedo „Žalgirio“ trenerį Darių Songailą atlydėjo žmona Gintarė./Alinos Ožič nuotrauka

Lietuvos čempionų ekipą – „Žalgirį“ ir toliau treniruos Š. Jasikevičius. Permainų po sezono neįvyko ir trenerių štabe, tad D. Songaila ir ateinantį sezoną darbuosis „Žalgiryje“.

Apie tai, kaip sekėsi iš krepšininko virsti treneriu, „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su Dariumi Songaila.

Pasirinko tinkamą kryptį

– Ką galite pasakyti apie trenerio darbą, kurio ėmėtės iškart baigęs krepšininko karjerą?

– Dabar kitaip galvoju apie krepšinį nei sezono pradžioje. Pradėjau save matyti dirbantį treneriu. Per rungtynes jau galvodavau – ką reikėtų daryti, kad pavyktų, svarstyti įvairias kombinacijas, taktikos derinius. Anksčiau mąstydavau kaip žaidėjas, o praėjusį sezoną persiverčiau.

– Būdamas asistentu supratote galintis dirbti ir vyriausiuoju treneriu?

– Sezono pradžioje sunkiai save įsivaizdavau šiame vaidmenyje. Baigiantis sezonui žmona uždavė tokį patį klausimą. Kartą važiuodamas automobiliu galvojau: taip, galiu save įsivaizduoti ir vyriausiojo trenerio kėdėje. Vadinasi, baigęs krepšininko karjerą greičiausiai pasirinkau tinkamą kryptį. Nors kadaise esu sakęs, kad tai ne mano duona. Bet nereikia spjauti į vandenį, kurį gali tekti gerti. Truputį per anksti tai pasakiau. Ir dabar šiuos žodžius atsiimu. Vis dėlto tai yra mano sportas, aš jį myliu.

– Vadinasi, jau suprantate, ko iš jūsų, žaidėjo, treneriai reikalaudavo, nors pats galbūt tuomet su jų reikalavimais ir nesutikdavote?

– Aš ir tada supratau, ko reikalauja. Bet tik dirbdamas treneriu įsitikinau, kaip sunku iš žaidėjų tai išreikalauti. Supratau, kad trenerio darbas sudėtingas. Bet po savo pirmojo trenerio darbo sezono suvokiau, kad toks darbas man patiko.

Žaidėjų nebausdavo

– „Žalgiryje“ jūs daugiausia dirbote su aukštaūgiais?

– Taip. Juos rengiau individualiai. O vaizdo peržiūros, trenerių pasitarimai vyko ir man dalyvaujant.

– Su aukštaūgiais dirbti sunkiau? O gal jie nuoširdesni?

– Neturiu su kuo palyginti, nes mažesnių žaidėjų dar neteko treniruoti. Man tai buvo pirmas sezonas. Bandžiau naudoti patirtį, įgytą žaidžiant NBA ir Eurolygos komandose, stengiausi prisiminti, kaip ten treneriai dirbo su manimi ir kitais krepšininkais. Todėl kai kuriuos treniruočių elementus „Žalgiryje“ kiek pakeičiau ar pagyvinau.

– Kokius trenerių patarimus prisiminėte?

– Mano atmintis buvo uždulkėjusi. Pavyzdžiui, jau sunku prisiminti Maskvos CSKA stratego Duško Ivanovičiaus patarimus. Daugiau informacijos pasitelkiau iš žaidimo NBA klubuose ir iš tų Europos ekipų, kuriose rungtyniavau palikęs NBA.

– Ar buvote sugalvojęs žaidėjams bausmių už nedrausmingumą?

– Baudžia vyriausiasis treneris. Žinoma, vykdavo įvairūs linksmi žaidimai, pamėtymai į krepšį. Jei krepšininkas ko nors nepadarydavo, turėdavo atlikti įvairias užduotis – padaryti penkis atsispaudimus arba įdėti kamuolį į krepšį. Bet tai ne bausmės, o siekis pakelti komandai nuotaiką.

Apie savo ir Šaro emocijas

– Jus likimas dažnai suveda su Šarūnu Jasikevičiumi. Esate geri draugai, kartu žaidėte ir Lietuvos rinktinėje, kartu treniravote ir „Žalgirį“. Abiem tapus treneriais draugystė nepakito?

– Gerai sutardavome ir būdami jaunesni, ir būdami treneriais.

– O ar „Žalgiryje“ buvo situacijų, kai savo draugą turėjote suvaldyti, kas šis negautų techninės pražangos?

Paskutinius karjeros metus žaisdamas „Žalgiryje“ Darius Songaila galvojo tik apie būsimą poilsį./Erlendo Bartulio nuotrauka

– Šaras bet kuriuo momentu gali tapti nesuvaldomas. Bet praėjus trisdešimčiai sekundžių jis jau būna nurimęs. Daug kas sakė, kad Š. Jasikevičius nevaldomas per kiekvienas rungtynes. Bet tai yra tokia trenerių reakcija į tai, kas tuo metu vyksta aikštelėje. Gestas ar žodis žaidėjui skirtas norint sulaukti reikiamo rezultato. Net trenerių techninės pražangos yra reakcija norint ką nors pasakyti ar parodyti žaidėjui, o ne noras sukelti emocijas žiūrovams arba priekaištauti teisėjams.

– Sėdėdamas ant suoliuko su trenerių štabu supratote nesantis toks karštakošis?

– Nesu toks emocingas kaip Š. Jasikevičius. Bet supratau, kad kartais susivaldyti yra labai sunku. Nes kaip žaidėjas buvau emocingas. Juk krepšinis – emocinis žaidimas. Tai ne vien tik nubraižyti deriniai. Daug kas vyksta per emocijas, motyvaciją.

– Kai savo paskutinį sezoną (2014–2015 m.) žaidėte „Žalgiryje“, ar jau turėjote minčių, kuriuo keliu pasukti pakabinus sportinius batelius?

– Tuo metu svajojau tik apie poilsį. Tas sezonas buvo sunkus, jam pasibaigus iškart laukė dvi operacijos. Norėjau poilsio, bet viskas pakrypo kitaip – iškart sulaukiau pasiūlymo prisidėti prie „Žalgirio“ trenerių štabo. Iš pradžių dirbau puse etato, o kai Š. Jasikevičius tapo vyriausiuoju treneriu, pradėjau dirbti visu etatu. Sezono metu viskas stojo į savo vietas.

– Ar Š. Jasikevičius buvo patenkintas jūsų darbu?

– Reikia jo klausti. Bet nusiskundimų iš jo nesulaukiau. (Šypsosi.)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"