TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Dopingo kontrolieriai bet kada gali pasibelsti į žaidėjų duris

2015 05 11 14:15
AFP/Scanpix nuotrauka

Sporte nėra vietos nesąžiningam žaidimui. Kad šia liga neapsikrėstų BEKO-LKL krepšininkai, lygą profilaktiškai sergi Lietuvos antidopingo agentūra.

Šį sezoną dopingo kontrolėje buvo patikrinti aštuoni BEKO-LKL žaidėjai. Tačiau ne patikra, o prevencija yra pagrindinis vaistas nuo bandymų nesąžiningai pagerinti savo rezultatus krepšinio aikštelėje.

Jau beveik visos BEKO-LKL komandos šį sezoną išklausė antidopingo agentūros rengiamus informacinius seminarus. Juose žaidėjai supažindinami su dopingo taisyklėmis, draudžiamomis medžiagomis, galimomis sankcijomis, antidopingo pažeidimais, tinkamu vaistų naudojimu, maisto papildų pavojumi.

„Siekiame didinti sportininkų žinias apie antidopingą, kad išvengtume teigiamų testų“, – sakė antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė.

Antidopingo agentūra krepšininkus testams atsirenka dviem būdais – burtų keliu ir tiesioginiu pasirinkimu.

Lietuvos krepšinio lygoje – per 100 krepšininkų, todėl visus juos patikrinti nėra taip paprasta. Ypač kai antidopingo agentūra sergi ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų atstovus.

Tačiau jokie krepšininkų žaidimo kartelės šokinėjimai dopingo kontrolieriams pro akis nepraslysta. Antidopingo agentūra nedelsdama tikrina vadinamuosius „išsišokėlius“ – tuos, kurių žaidimo kartelė staigiai pakyla. Įtarimų gali sukelti ir traumų dažnumas.

Kitas būdas pričiupti nesąžiningus sportininkus – piliečių informavimas. Sulaukę informacijos ar įtarimų apie konkretaus sportininko veiksmus, kontrolieriai imasi patikros.

Be to, dopingo kontrolieriai patikrą dažniausiai vykdo ne po krepšinio rungtynių.

„Taip darome tam, kad žaidėjai žinotų, jog bet kada galime atvažiuoti juos patikrinti“, – sakė I.Lukošiūtė-Stanikūnienė.

Dopingo kontrolieriams įkliuvę sportininkai yra bandę teisintis, kad draudžiamų preparatų jų organizme atsirado netyčia. Vienintelis būdas įtikinti dopingo kontrolierius – pateikti įrodymus. Kita vertus, netyčinis dopingo vartojimas nuo atsakomybės neatleidžia – sankcijos tik sušvelninamos.

„Netyčinio vartojimo atvejis, pavyzdžiui, gali būti, kai ant papildo etiketės nebuvo nurodyta, jog produkte yra draudžiamų medžiagų, nors iš tikrųjų jų yra. Tokiu atveju, sportininkas tikrai neturėjo blogų ketinimų. Daug kas priklauso ir nuo to, kokios draudžiamų preparatų sąraše medžiagos buvo vartotos – „sunkios“ ar „specifinės“. Pastarųjų dažnai pasitaiko maisto papilduose“, – pasakojo I.Lukošiūtė-Stanikūnienė.

Nuo pažeidimo sunkumo priklauso ir sankcijų dydis – griežtas įspėjimas arba diskvalifikacija nuo 3 mėnesių.

Paskutinį kartą BEKO-LKL žaidėjo dopingo testas buvo teigiamas prieš dvejus metus. Dėl kanabinoidų (marihuanos) pėdsakų organizme Alytaus „Dzūkijos“ įžaidėjui Žydrūnui Keliui buvo skirta trijų mėnesių diskvalifikacija. Kodėl narkotinės medžiagos įtrauktos į dopingo kontrolierių sąrašus?

„Kad medžiaga būtų įtraukta į draudžiamų vartoti sąrašą, ji turi atitikti bent du kriterijus. O jie yra tokie: grėsmė sveikatai, fizinio pajėgumo ir pasitikėjimo didinimas, maskuojamosios savybės, prieštaravimas sportinei dvasiai. Labai abejotina, kad kanabinodai gali pagerinti sporto rezultatus, bet jie kenkia sveikatai ir prieštarauja sportinei dvasiai. Nors tai labiau – socialinė problema, ši medžiaga vis tiek patenka į draudžiamų medžiagų sąrašą“, – paaiškino I.Lukošiūtė-Stanikūnienė.

Lietuvoje vidutiniškai per metus užfiksuojami maždaug du teigiami dopingo testai.

„Norime didinti sportininkų žinias apie draudžiamas medžiagas. Siekiame, kad jie būtų atidūs rinkdamiesi maisto papildus ir konsultuotųsi su specialistais. Maisto papildai yra didžiulė rizika sportui. Sportininkams bus tas pats, jei mes jiems grasinsime. Mūsų tikslas – aiškinti apie galimas pasekmes ir draudžiamų medžiagų kenksmingumą sveikatai. Svarbiausia – ugdyti sporto vertybes ir informuoti apie pavojus“, – teigė I.Lukošiūtė-Stanikūnienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"